Leonas Vaidotas Ašmantas
Leonas Vaidotas Ašmantas gimė 1939 m. sausio mėn. 1 d. Kaune. Tėvas kalbininkas, pedagogas, publicistas Andrius Ašmantas (1906 - 1941 m.), motina Ona Kizevičiūtė Ašmantienė (1905 - 1985 m.)
Lietuvai atgavus Vilnių, Andrius Ašmantas pakviečiamas dėstyti Vilniaus universitete.. Motina dirba Vrublevskių bibliotekoje. 1941 m. epidemijos metu tėvas, užsikrėtęs vidurių šiltine, miršta. 1944 m. našlė su su dukra Jolanta, sūnumis Leonu ir Ramūnu persikelia gyventi į Prienų valsčių pas savo vyresniąją seserį, po to į Prienus ir dirba vaistinėje.
Darbinė Leono veikla prasidėjo ganant žąsis, vėliau avis ir pagaliau karves, žvejojant Nemune žiobrius šeimai ir pardavimui, dirbant gretimame durpyne. Mokytis pradžios mokykloje pradėjo 1945 m., 1956 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Baigęs du kursus, pagal konkursą buvo išsiųstas tęsti studijų į Maskvos energetikos instituto (MEI) Atominių elektrinių katedrą, kurios pilną kursą baigė 1962 m., įsigydamas inžinieriaus šilumininko kvalifikaciją. Mokydamasis MEI dalyvavo klubo “Baltikum”, jungiančio studentus lietuvius, latvius ir estus, veikloje, kurią smerkė MEI komjaunimo organizacija. Jaunasis specialistas buvo paskirtas dirbti į Lietuvos energetikos institutą, kuriame darbą baigė 1990 m., būdamas laboratorijos vadovu.
1976 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. Technikos mokslų daktaro disertaciją apgynė 1987 m. Minske (nostrifikuota - habilituotas technikos mokslų daktaras). Dėstė Kauno politechnikos institute (vėliau Kauno technologijos universitetas), Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1984 m. jam suteiktas docento vardas, 1991 m. tapo profesoriumi. 1989 m. Leonui Ašmantui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1991 - 2001 m. (dvi kadencijas) buvo Lietuvos mokslų akademijos narys - ekspertas. Pagrindinė mokslinių darbų kryptis: šilumos - masės mainai sudėtingos formos kanaluose tiek stacionarinėmis, tiek nestacionarinėmis vykstančių procesų sąlygomis.Dalyvavo projekte, kuriant branduolinį raketinį variklį erdvėlaiviui kelionei į Marsą ir atgal. Tyrimų duomenys panaudoti, kuriant efektyvius šilumokaičius, įvertintus trimis Sidabro medaliais parodoje Maskvoje. Su bendraautoriais publikuotos monografijos Maskvoje rusų k. ir JAV anglų k.: “Šilumos mainai ir hidrodinamika sudėtingos formos kanaluose” (1986 ir 1990 m.), “Nestacionarūs šilumos - masės mainai sraigtinių vamzdžių rinklėse” (1988 ir 1990 m.), “Stacionariųjų ir pereinamųjų šiluminių hidraulinių procesų modeliavimas sudėtingos formos kanaluose” (1994 ir 2000 m.). Kartu su bendraautoriais parašė ir išleido vadovėlius: “Atominių elektrinių branduoliniai energetiniai įrenginiai”, “Šilumos perdavimas aviacijos - kosmoso technikoje”, “Termodinamika”. Leonas Ašmantas yra daugiau nei 70 mokslinių straipsnių, 7 išradimų bendraautoris, paskelbė daug publicistinių ir populiarių straipsnių energetikos tematika, skaitė viešas paskaitas visuomenei.
1976 - 1990 m. Leonas Ašmantas neatlygintinai dirbo Atominės energetikos komisijos prie Mokslų akademijos prezidiumo moksliniu sekretoriumi. Ši komisija ir asmeniškai Leonas daug prisidėjo užtikrinant saugią Ignalinos AE eksploataciją ir mažiausią galimą jos neigiamą įtaką aplinkai. Čia svarbiausi pasiekimai: įrodyta, kad pavojinga, laidoti Ignalinos AE skystąsias radioaktyvias atliekas giluminiuose požemio vandenyse bei, kad galimas vandens Drūkšių ežere neleistinas perkaitimas, jei Ignalinos AE galia viršytų 3000 MWe. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. kovo mėn. 26 d. Leonas Ašmantas paskiriamas pirmosios vyriausybės Energetikos ministru. Jis buvo net penkių vyriausybių Energetikos ministras, pačiais sunkiausiais atsikuriančiai Lietuvai metais iki 1993 m. balandžio 10 d. Didžiuliai jo nuopelnai maksimaliai sušveninant Rusijos energetinės blokados pasekmes Lietuvos ūkiui, diegiant vakarietišką branduolinės saugos kultūrą Ignalinos AE, perimant ir pradedant Lietuvos energetikos - elektros energetikos , šilumos, dujų, naftos tiekimo - pertvarką darbui rinkos sąlygomis. Pirmoji Energetikos ministerijos parengta ir vykdoma programa buvo 1991 m. patvirtinta energijos efektyvumo didinimo programa, tų pačių metų gruodžio mėn. įkurta energijos taupymo programos direkcija. Jo iniciatyva įkuriama Ignalinos AE saugos mokslinės analizės grupė, aprūpinta galinga kompiuterine technika. Leono Ašmanto pasiūlyta ir įgyvendinta antžeminė, elektrinės teritorijoje, konteinerinė panaudoto branduolinio kuro sauso tipo saugykla. Joje PBK konteineriai aušinami natūralia konvekcija aplinkos oru. 1992 m. atkūrus Lietuvos narystę Pasaulio energetikos taryboje (PET), Leonas 1992 -1995 m. ir 2001 - 2005 m. buvo PET Lietuvos komiteto pirmininkas.1992 m. Energetikos ministrui pasirašius sutartį su TATENA, Lietuva tapo šios tarptautinės organizacijos nare, nuo tada galėjome įvežti branduolinį kurą.
1993 - 2000 m. Leonas Ašmantas buvo norvegų kompanijos “Pemco” konsultantu, 1998 - 2013 m. lietuviško kapitalo įmonės “Elgama - elektronika”, gaminančios daugiafunkcinius elektroninius elektros skaitiklius, valdybos pirmininkas. Leonas Ašmantas daug prisidėjo leidžiant ir platinant tėvo Andriaus Ašmanto kalbos, pedagogikos ir publicistikos darbus, politinių kalinių ir disidentų S. Stungurio, V. Skuodžio, V. Laukevičiaus atsiminimus. Išleido prisiminimų knygas “Laisvės skausmas” 1996 m. ir “Likimo srovės” 2008 m. yra daugelio knygų apie energetiką, jos objektus, pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybę, Pasaulio energetikos tarybą bendraautorius.
Leonas yra Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos komandinės lietuvių kalbos olimpiados kalbininko Andriaus Ašmanto taurei laimėti vienas iš organizatorių, pereinamos taurės mokyklai nugalėtojai steigėjas. 2007 m.išrenkamas Rietavo kraštiečių klubo prezidentu, kuris svariai prisidėjo ruošiant Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių paminėjimą. 2012 m. jam suteiktas Rietavo savivaldybės garbės piliečio vardas.
Leonas Ašmantas apdovanotas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro kryžiumi 2005 m., Lietuvos santarvės fondo Santarvės ordinu “Pro agenda concordia” 2002 m., Lietuvos energetikų Garbės ženklu 2006 m., Rotary organizacijos Aukso medaliu “Paul Harris Fellow” 2011 m. Žmona Vida Laukevičiūtė Ašmantienė (gim.1940 m.) baigė Medicinos mokyklą, akušerė, dukros: Vilija Gedminienė (gim 1964 m.) - gydytoja stomatologė, Jurga Ašmantaitė (gim.1974 m.) - ekonomikos magistrė. Leonas turi 3 anūkus. Visi gyvena Lietuvoje.
Parengė Saulius Kutas