Liudas Juškevičius
LIUDAS JUŠKEVIČIUS gimė 1941 m. vasario 2 d. Radviliškio raj. Baisogalos
miestelyje. Buvo vienintelis vaikas Jono Juškevičiaus (1907-1992) ir Bronės Vaičiūnaitės - Juškevičienės (1914-1988) šeimoje. Tėvai buvo darbininkai, dirbo Baisogalos dvare. Liudas 1946 m. pradėjo lankyti Baisogalos vidurinę mokyklą, kurią baigęs 1957 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) mechanikos fakultetą. Studijas baigė 1962 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko diplomą.
Paskyrimą dirbti gavo į statomą Lietuvos elektrinę būsimuose Elektrėnuose. Darbinė karjerą prasidėjo nuo energetinio bloko mašinisto padėjėjo katilui o nuo 1963m. vasario mėn. buvo paskirtas katilų cecho meistru. 1965m. katilų ir turbinų remontininkai sutelkiami į centralizuoto remonto cechą (CRC), Liudas skiriamas šio cecho viršininko pavaduotoju, atsakingu už garo turbinų techninę priežiūrą. 1975 m. LE įdiegus becechinę valdymo struktūrą Liudas tampa Remonto tarnybos viršininko pavaduotoju, o nuo 1982 m. šios tarnybos viršininku – vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju.
1983 m. Liudas paskiriamas Lietuvos elektrinės direktoriaus pavaduotoju ūkio ir tiekimo reikalams. Tai buvo visiškai kito profilio darbas. Reikėjo tvarkyti elektrinės ūkinę veiklą, aprūpinti ją medžiagomis ir įrenginiais, rūpintis pradedamos statyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) įrengimų gavimu bei jų išsaugojimu iki perdavimo montavimui. 1987 m. LE direktoriaus pavaduotoją – DAS viršininką J.Balinskį pervedus dirbti į VEEV Liudas skiriamas į jo vietą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir keičiantis ūkiniams santykiams 1991m. Liudas grįžta atgal į gamybą, skiriamas montavimo, o nuo 1995 m. – katilų remonto baro viršininku. Ruošiant elektrinę darbui po numatomo Ignalinos AE sustabdymo jo vadovaujamo personalo jėgomis sumontuojamos ūkinio oro ir sauso oro kompresorinės, rezervuarai orimulsijai, katilo Nr 2 dūmų valymui elektrostatinis filtras ir kt. Lietuvos elektrinėje atsirandant didėlės apimties inovacinių darbų perspektyvai, 2004 m pervedamas vyriausiuoju specialistu į jų paruošimui ir organizavimui Technikos skyriuje sudarytą inžinierių grupę. 2005 m. buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „ Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Projekto vykdymo priežiūra buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“, kuri, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, į savo komandą įtraukė ir LE specialistus, suburtus į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. Liudas Juškevičius pereina dirbti specialiosios priežiūros vadovu, buvo atsakingas už 5-8 blokų regeneratyvinių oro šildytuvų rekonstrukcijos, o vėliau už 9 energetinio bloko turbinos montavimo darbų kontrolę.
2010 m. išėjo į pensiją, tačiau 2011m, buvo pakviestas į UAB Alvora specialių darbų vadovu montuojant LE 9-tojo bloko turbiną. 2011m. liepos mėn. galutinai baigė gamybinę veiklą. Liudas per visus 49-erius gamybinio darbo metus pastoviai kėlė savo kvalifikaciją, aplankė ne vieną buvusios Sovietų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. Mokėsi Petrogrado ( buv. Leningrado) ir Kijevo energetikų tobulinimo kursuose, Elektrinių ir elektrifikavimo ministerijos vadovaujančių darbuotojų institute Maskvoje. 2003 m. lankėsi Taivano Gaosiongo elektrinėje, kur susipažino su ten naudojamais garo katilų dūmų valymo įrenginiais. Savo gamybinės veiklos metais Liudas pateikė eilę pasiūlymų įrengimų ir atskirų jų mazgų patobulinimui didinant jų patikimumą ir ekonomiškumą. Yra dviejų išradimų bendraautoris. 1965 - 1968 m. greta savo darbinės veiklos dėstė Elektrėnų profesinėje technikos mokykloje. Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas padėkomis ir garbės raštais. 2003 m jo ilgametis darbas energetikoje įvertintas Lietuvos Respublikos Prezidento padėka.
Šeimą Liudas Juškevičius sukūrė 1963 m. Ona Juškevičiene-Jarašiūtė (1941), tremtyje baigusi Irkutsko farmacijos medicinos mokyklą, nuo 1962m. iki išėjimo į pensiją 2000 m. dirbo Elektrėnų vaistinėje asistente. Juškevičiai užaugino du sūnūs. Alvydas (1964) baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, Rolandas (1973) - VGTU. Sulaukė trijų vaikaičių ir keturių provaikaičių.
Parengė Algis Viktoras Mekas. Red. Vytautas Miškinis
LIUDAS JUŠKEVIČIUS gimė 1941 m. vasario 2 d. Radviliškio raj. Baisogalos miestelyje. Buvo vienintelis vaikas Jono Juškevičiaus (1907-1992), ir Bronės Vaičiūnaitės - Juškevičienės- (1914-1988) šeimoje. Tėvai nekilnojamo turto neturėjo, buvo darbininkai, dirbo Baisogalos dvare. Liudas 1946 m. pradėjo lankyti Baisogalos vidurinę mokyklą, kurią baigęs 1957 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) mechanikos fakultetą. Studijas baigė 1962 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko diplomą.
Paskyrimą dirbti gavo į pradėtą statyti būsimą Lietuvos elektrinę būsimuose Elektrėnuose. Darbinę karjerą pradėjo energetinio bloko mašinisto padėjėjo katilui pareigose. Pamaininį darbą teko dirbti gan trumpai. Jau nuo 1963m. vasario mėn. buvo pervestas į katilų cechą remonto meistro pareigoms.1965m.vykdant blokinių elektrinių valdymo pertvarką, Lietuvos elektrinėje buvo organizuotas centralizuoto remonto cechas (CRC). Įvertinant darbštumą ir parodytus sugebėjimus Liudas skiriamas šio cecho viršininko pavaduotoju, atsakingu už garo turbinų ir jų pagalbinių įrengimų priežiūrą bei remontą. 1982 m. remontininkus perorganizavus į Remonto tarnybą iki 1983 m. dirbo šios tarnybos viršininku.
Iš Liudo atsiminimų: „Tai ilgiausias ir sudėtingiausias darbo periodas mano biografijoje. Tai laikas, kai dar nebuvo patikimas 1-4 blokų darbas, o tuo pačiu metu vyko 5-8 blokų montavimo darbai, reikėjo atlikinėti perduodamų montavimui įrengimų reviziją. Baigus energetinių blokų montavimo darbus reikėjo pilnai atlikinėti 1-8 blokų turbinų ir jų pagalbinių įrengimų priežiūrą ir remontą.1982m. buvau paskirtas remonto tarnybos viršininku, juo dirbau iki 1983m. Taip 18-ka metų praleidau remontuojant įrengimus, šalinant jų konstruktyvius trūkumus, diegiant naujus techninius sprendimus.“
1983 m. L. Juškevičius paskiriamas Lietuvos elektrinės direktoriaus pavaduotoju ūkio ir tiekimo reikalams. Tai buvo visiškai kito profilio darbas. Reikėjo tvarkyti elektrinės ūkinę veiklą, aprūpinti ją medžiagomis ir įrenginiais, užsiimti pradedamos statyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) įrenginių gavimu bei jų išsaugojimu iki perdavimo montavimui. Daugumą medžiagų ir įrenginių elektrinė gaudavo pagal fondus, bet jų gavimui bei realizavimui reikėjo daug pastangų, buvo daug komandiruočių į sąjungines organizacijas ir įmones.1987 m. tampa direktoriaus pavaduotoju – darbininkų aprūpinimo skyriaus viršininku. Atsiranda nauji rūpesčiai - elektrinės darbuotojų bei Elektrėnų gyventojų materialinis aprūpinimas, jų buitis.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, pasikeitė Lietuvos elektrinės gamybinis vaidmuo ir ūkinė struktūra. Sumažėjo elektros energijos pareikalavimas. Nuo tiesioginės elektros energijos gamybos atsilaisvinusio specialistų rezervo išsaugojimui ir taupesniam investicijų panaudojimui 1991 m organizuojamas montavimo baras. L. Juškevičius grįžta atgal į gamybą, skiriamas šio baro, o nuo 1995 m. – katilų remonto baro viršininku. Ruošiant elektrinę darbui po numatomo Ignalinos AE sustabdymo jo vadovaujamo personalo jėgomis sumontuojamos ūkinio oro ir sauso oro kompresorinės, trys po 30000 m3 talpos metaliniai rezervuarai orimulsijai, katilo Nr 2 dūmų dujų valymui elektrostatinis filtras ir kt.. Lietuvos elektrinėje atsiradus didėlės apimties inovacinių darbų perspektyvai, 2004 m pervedamas vyriausiuoju specialistu į jų paruošimui ir organizavimui Technikos skyriuje sudarytą inžinierių grupę.
2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „ Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Pagal banko reikalavimus projekto vykdymo priežiūra, kaip nepriklausomam ekspertui iš kitos ES valstybės, buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“. „Enprima“, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, nutarė į savo komandą įtraukti ir LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus. Tam tikslui grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. Liudas Juškevičius pereina dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Čia jis buvo atsakingas už 5-8 blokų regeneratyvinių oro šildytuvų rekonstrukcijos, o vėliau už 9 energetinio bloko turbinos ir jos pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.
2010 m. išėjo į pensiją, tačiau 2011m. į UAB Alvora, kaip turintis kvalifikacinį atestatą, buvo pakviestas padirbėti specialių darbų vadovu montuojant Lietuvos elektrinės 9-tojo bloko turbiną ir jos pagalbinius įrenginius. 2011m. liepos mėn. galutinai baigė gamybinę veiklą.
Per visus 49-erius metus, praleistus eksploatuojant, remontuojant ar montuojant tiems laikams moderniausius energetikos įrengimus, pastoviai ugdė savo kvalifikaciją, studijavo techninę literatūrą. Tikslu susipažinti su kitų energetikų patyrimu aplankė ne vieną buvusios Sovietų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. Mokėsi Petrogrado ( buv. Leningrado) ir Kijevo energetikų tobulinimo kursuose, 1985 m Maskvoje Elektrinių ir elektrifikavimo ministerijos vadovaujančių darbuotojų institute. 2003 m. lankėsi Taivano Gaosiongo elektrinėje, kur susipažino su ten naudojamų garo katilų dūmų valymo įrenginių konstrukcija bei eksploatacija. Savo gamybinės veiklos metais Liudas pateikė eilę pasiūlymų įrenginių ir atskirų jų mazgų patobulinimui didinant jų patikimumą ir ekonomiškumą, yra dviejų išradimų bendraautoris. 1965 - 1968 m. greta savo darbinės veiklos dėstė Elektrėnų profesinėje technikos mokykloje. Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas Lietuvos elektrinės ir Lietuvos energetikos ūkio valdybos vadovybės padėkomis ir garbės raštais. 2003 m., 110-ųjų Lietuvos elektrifikavimo pradžios metinių proga, jo ilgametis darbas energetikoje buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėka.
Negausaus laisvalaikio pomėgiai - sporto varžybos, darbai sode, turistinės kelionės . Pabuvojo ne vienoje užsienio šalyje. Šeimą Liudas Juškevičius sukūrė 1963 m. Ona Juškevičienė-Jarašiūtė (1941), tremtyje baigusi Irkutsko farmacijos medicinos mokyklą, nuo 1962m. iki išėjimo į pensiją 2000 m. dirbo Elektrėnų vaistinėje asistentės pareigose. Ona ir Liudas Juškevičiai užaugino du sūnūs. Alvydas (1964) baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, dabar verslininkas. Rolandas (1973) baigė VGTU, dirba direktoriaus pavaduotoju UAB „Baltijos pastoliai“. Sulaukė trijų vaikaičių ( Paulius ir Martynas baigė KTU, Miglė-moksleivė)- ir trijų provaikaičių.
Parengė Algis Viktoras Mekas. Red. Vytautas Miškinis
Apie gamybinės veiklos pradžią Liudas Juškevičius savo ATSIMINIMUOSE rašo :
„Dar prieš diplominio darbo gynimą į mokymo įstaigą atvykęs Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika pakvietė dirbti į statomą Elektrėnuose elektrinę. Kartu su septyniais grupės draugais jau nuo 1962m. rugpjūčio mėn. pradėjome dirbti. Aš ir dar trys grupės draugai darbinę karjerą pradėjome energetinio bloko mašinisto padėjėjo katilui pareigose. Tuo metu jau ryškėjo katilo karkaso kontūrai, nors montavimo darbų pabaigos dar nesimatė. Elektrinės vadovybės sprendimu keturi grupės draugai buvome komandiruoti į Ukrainos Zmijevo elektrinę, kurioje jau buvo eksploatuojami aukštų garo parametrų energetiniai blokai, mokytis eksploatuoti garo katilus. Pusantro mėnesio komandiruotės laikas prabėgo greitai, tačiau per tą laiką jau supratome kas yra energetinių katilų eksploatacija, įgijome kitų praktiniam darbui reikalingų žinių. Grįžus į Lietuvos elektrinę matėsi, kad jau atlikta didelė dalis darbų ir reikėjo mokytis savo katilo schemas, eksploatavimo instrukcijas. Pirmojo energetinio bloko paleidimas įvyko 1962m. gruodžio mėn. 30d., kurį ir šiandien puikiai atsimena elektrinės veteranai. Nors bloko montavimas nebuvo pilnai baigtas, bet pagal to meto reikalavimus, jis turėjo būti paleistas plano numatytu laiku. Dėl to bloko leidimas vyko be automatikos, be distancinio sklendžių ir reguliatorių valdymo - valdymas buvo atliekamas rankomis, vietoj distancinių lygių prietaisų stumdomos iš lentų pagamintos rodyklės. Nežiūrint to energetinio bloko paleidimo planas buvo sėkmingai įvykdytas. Įgytas patyrimas padėjo gana sklandžiai įvesti į eksploataciją sekančius energetinius blokus. Pamaininį darbą teko dirbti gana trumpai. Jau nuo 1963 m. vasario mėn. buvau pervestas į katilų cechą remonto meistro pareigoms. Pagal pasiskirstymą man priklausė katilo sukamieji mechanizmai, nors įvykus sutrikimams reikėjo juos šalinti ir bet kurioje kitoje katilo dalyje, kartais keičiantis pamainom su kitais meistrais. Dirbdamas meistru pradėjau suprasti, kas tai yra remontininko duona.“