Josifas Volfas

Pradžioje noriu apžvelgti Josifo Volfo giminės praeitį, kuri svarbi ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai.

1853 m. verslininkas Rafaelis Volfas Kaune įsteigia modernišką alaus daryklą, kuri buvo pirmaujanti ne tik Pabaltijyje, bet ir Rusijos imperijoje. Greit verslą perima jo sūnus Iseras Volfas, kuris 1894 m. nuperka Engelmano pastatytą kitą alaus daryklą, sujungia abi į vieną įmonę ir pavadina ją ‚,J.B.VOLFAS ir ENGELMANAS“ Puikiai veikusi bendrovė gyvavo iki 1940 m. tarybinės okupacijos. J.B.Volfo sūnus Josifas (gimęs 1907 m.) nenorėjo būti verslininku, todėl baigęs gimnaziją Kaune, įstojo į Kionigsbergo universitetą, studijavo technikos mokslus ir įgijo inžinieriaus kvalifikaciją. Grįžęs į Kauną įsidarbino Lietuvos kariuomenės technikos aptarnavimo inžinieriumi. Labai mėgo moto sportą ; įsigijęs galingą motociklą, reguliariai dalyvaudavo tarpukariu organizuojamose moto lenktynėse ir 3 kartus buvo iškovojęs Lietuvos čempiono vardą.

Prasidėjus karui su Vokietija, kartu su Raudonosios armijos daliniais traukėsi į TSRS gilumą. Tarnavo technikos aptarnavimo ir remonto daliniuose, ir kaip laisvai mokantis techninę vokiečių kalbą, buvo labai vertinamas. Po karo apsigyveno Odesoje, kur draugavo su tautiete, pabėgusia iš Lietuvos. Ten su ja, A. Mišalkova ir susituokė. Abu nusprendė grįžti į Lietuvą. Kreipėsi į LR Vyr.Energ. valdybą. 1949 m. J. Volfas buvo pervestas dirbti į Klaipėdos VRE budinčiojo inžinieriaus pareigoms. Atsiradus galimybėms buvo pervestas konstruktoriumi į gamybos technikos skyrių. Čia ir pasireiškė jo neeiliniai sugebėjimai tobulinti esamus įrengimus, racionali- zuoti katilų remontus, spręsti kuro padavimo ir jo deginimo problemas. Kadangi akmens anglys nebuvo rūšiuojamos, o ardyniniai katilai buvo pritaikyti tik rūšiuotai angliai, nuolat užsikimšdavo ardynai. Katilų mašinistai su ilgais geležiniais virbais maišydavo užstrigusį kurą , o tai buvo labai sunkus darbas. J. Volfas sukonstravo mechaninius maišiklius kurie po eilės patobulinimų išsprendė šią problemą. Jų aprašymą patalpino žurnale ‚,Energetik“. Josifas pats netikėjo, kad jo sukonstruotais maišikliais susidomės tiek daug senų elektrinių, kur dar dirbo ardyniniai katilai. Grupės suinteresuotų specialistų nuolat atvykdavo susipažinti su tų įrenginių darbu, prašydavo brėžinių, ar net pagaminti bent po vieną, jiems tinkantį maišiklį. Mes neturėjome tokių galimybių. Aptarę su Vyr. energetikos valdybos specialistais, J. Volfu, pavedžiau jam paruošti dokumentaciją apiforminti juos, kaip išradimus. Netrukus iš Maskvos gavome patvir- tinimą, kad dviejų tipų maišikliai pripažinti išradimais. Pasirodė, kad tai buvo pirmieji išradimai visoje Lietuvos energetikoje. Per visą savo gamybinę veiklą Klaipėdos VRE J. Volfas pateikė ir įgyvendino penkis išradimus ir apie 80 racionalizacinių pasiūlymų. Netrukus J. Volfui buvo suteiktas LTSR Nusipelniusio racionalizatoriaus vardas. Jis pasižymėjo puikia atmintimi, giliu inžinieriniu mąstymu. Gaila, kad jo šeimą persekiojo rimtos bėdos. Jo dukra Bela studijuodama susirgo sunkia liga, ir 1970 m. mirė. Sukrėsta žmona pasiligojo ir mirė 1983 m. J. Volfas 1977 m. išėjo į užtarnautą poilsį ir mirė 1994 m. Palaidotas Klaipėdos Joniškės kapinėse bendrame šeimos kape.

Norėdamas sužinoti apie jo tėvų likimą, kreipiausi į Volfo Engelmano alaus daryklą Kaune, kur patvirtino, kad jų visa giminė buvo sunaikinta holokausto metu. Tuo tarpu alaus darykla, daug kartų keitus jos pavadinimą, be pertrūkių dirbo nuo pat įkūrimo, t.y. 166 metus. 2011 m. jos pavadinimas kolektyvo prašymu iš ,,Ragučio“ buvo grąžintas senasis <<J. B .Volfas – Engelmanas“ Jos 99,6 proc. akcijų valdo Suomijos įmonių grupė ,,Olvi Pic“

Paruošė Vytautas Petrulis