Vladas Lukoševičius

LUKOŠEVIČIUS Vladas gimė 1924 m. balandžio 21 d. Kauno rajone, Girstupio kaime, valstiečių šeimoje. Sunkiomis sąlygomis baigė amatų mokyklą, o 1947 metais baigė Kauno politechnikumo elektrotechnikos skyrių ir įgijo techniko elektriko kvalifikaciją. 1941-1949 m. dirbo Lietuvos energijos realizavimo įmonėje elektromonteriu, techniku. 1944 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. dalyvavo atstatant Kauno centrinę dyzelinę elektrinę. Nuo 1947 m. studijavo Kauno politechnikos institute, Elektrotechnikos fakultete, dieniniame skyriuje, kur pasižymėjo kaip ypatingų gabumų ir darbštumo studentas. Turėjo labai gražią rašyseną. Vienas dėstytojas, pamatęs jo užrašus, paklausė nejaugi tu, neturėdamas laiko, perrašinėji konspektus. Galima pateikti ir kitą įvykį. Vieną kartą maestro Kipras Petrauskas pasikvietė inžinierių Vladą pataisyti elektros gedimą, mat jie gyveno kaimynystėje. Po remonto maestro pasiteiravo apie atlygį už darbą. Vietoje atlygio Vladas paprašė, kad maestro padainuotų iš balkono. Ir štai vieną ramų vakarą pasigirdo nuostabus maestro K. Petrausko balsas. Staiga daugybė klausytojų užpildė to meto K. Petrausko gatvę.

1952 m. baigęs studijas įgijo elektrinių, elektros tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1951-1959 m. dirbo Lietuvos liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdybos Petrašiūnų statybos ir montavimo valdyboje meistru, darbų vykdytoju, vyresniuoju darbų vykdytoju. Dalyvavo plečiant Petrašiūnų, Rėkyvos ir Klaipėdos elektrines, vadovavo pirmųjų 1956 m. Lietuvoje 110/35/6 kV transformatorinių pastočių Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrinėse montavimo darbams. 1959 m. Petrašiūnų SMV elektros įrenginių montavimo kolektyvas perduotas į Sąjunginio tresto „Elektrocentromontaž“ montavimo aikštelę Nr. 6, kuri vykdė darbus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje. V. Lukoševičius paskiriamas vyresniuoju darbų vykdytoju darbams Lietuvoje. Jam vadovaujant 1962 m. buvo sumontuota pirmoji Lietuvoje 330/110/10 kV transformatorinė pastotė Šiauliuose. 1963 m. visas montuotojų kolektyvas įjungtas į Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdybą.

1963-1980 m. V. Lukoševičius dirbo Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdyboje vyresniuoju darbų vykdytoju, vadovavo transformatorinių pastočių montavimo, o taip pat elektros įrenginių elektrinėse montavimo darbams. Už gerą darbą apdovanotas Garbės ženklo ordinu, 1970 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. 1984 m. išėjo į pensiją. Kaip prisimena brolis Leonardas, tai buvo žmogus gilių tautinių patriotinių įsitikinimų, kurių nepakeitė per visą savo gyvenimą, padėjęs ne vienam išvengti Sibiro tremties. Tai buvo ypač darbštus, principingas, padorus žmogus, tikras savo srities profesionalas. Visą savo pagarbą ir nuolatinį dėmesį skyręs savo darbuotojams, jų kvalifikacijai, darbų saugai ir materialinei jų būklei gerinti. Gerai įvaldęs gamybinę diplomatiją, efektyviai ir savarankiškai spręsdavo sudėtingas to meto energetikos problemas. Nors jam buvo siūlomi aukšti vadovaujamieji postai, tačiau dėl sudėtingos šeiminės padėties didesnės karjeros nepasiekė. Su žmona Joana - neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve - išgyveno per 60 metų. Žmonos keturi broliai įvairiomis sąlygomis žuvo rezistencijos metu. V.Lukoševičius išėjo anapilin po trijų mėnesių nuo žmonos mirties.

V. Lukoševičius žmogiškai bendravo su tėvais, jaunesne seserimi Aleksandra ir jauniausiu broliu Leonardu, ypač skatino jų mokymąsi. Kadangi Vladas buvo geras matematikas, todėl jo konsultacijos buvo labai vertingos. Jis labai džiaugdavosi šeimos laimėjimais, labai vertino mokslą. "Taip, kad aš jo brolis Leonardas tapau LSMU Biochemijos profesoriumi habil. dr, o mano sūnus Saulius LSMU Radiologijos profesoriumi - neabejotinas V. Lukoševičiaus indėlis".

Inž. Vadas Lukoševičius domėjosi radiotechnika, buvo aktyvus radijo mėgėjas, mėgo vokiečių kalbą.

Mirė – 2010 sausio 31 d., palaidotas Kauno miesto antrose Romainių kapinėse.

Paruošė Stasys Bilys ir Leonardas.Lukoševičius

SUTRUMPINTA VIIIt LUKOŠEVIČIUS Vladas gimė 1924 m. balandžio 21 d. Kauno rajone, Girstupio kaime, valstiečių šeimoje. Sunkiomis sąlygomis baigė amatų mokyklą, o 1947 metais baigė Kauno politechnikumo elektrotechnikos skyrių ir įgijo techniko elektriko kvalifikaciją. 1941-1949 m. dirbo Lietuvos energijos realizavimo įmonėje elektromonteriu, techniku. 1944 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. dalyvavo atstatant Kauno centrinę dyzelinę elektrinę. Nuo 1947 m. studijavo Kauno politechnikos institute, Elektrotechnikos fakultete, dieniniame skyriuje, kur pasižymėjo kaip ypatingų gabumų ir darbštumo studentas. 1952 m. baigęs studijas įgijo elektrinių, elektros tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1951-1959 m. dirbo Lietuvos liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdybos Petrašiūnų statybos ir montavimo valdyboje meistru, darbų vykdytoju, vyresniuoju darbų vykdytoju. Dalyvavo plečiant Petrašiūnų, Rėkyvos ir Klaipėdos elektrines, vadovavo pirmųjų 1956 m. Lietuvoje 110/35/6 kV transformatorinių pastočių Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrinėse montavimo darbams. 1959 m. Petrašiūnų SMV elektros įrenginių montavimo kolektyvas perduotas į Sąjunginio tresto „Elektrocentromontaž“ montavimo aikštelę Nr. 6, kuri vykdė darbus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje. V. Lukoševičius paskiriamas vyresniuoju darbų vykdytoju darbams Lietuvoje. Jam vadovaujant 1962 m. buvo sumontuota pirmoji Lietuvoje 330/110/10 kV transformatorinė pastotė Šiauliuose. 1963 m. visas montuotojų kolektyvas įjungtas į Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdybą. 1963-1980 m. V. Lukoševičius dirbo Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdyboje vyresniuoju darbų vykdytoju, vadovavo transformatorinių pastočių montavimo, o taip pat elektros įrenginių elektrinėse montavimo darbams. Už gerą darbą apdovanotas Garbės ženklo ordinu, 1970 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. 1984 m. išėjo į pensiją. Kaip prisimena brolis Leonardas, tai buvo žmogus gilių tautinių patriotinių įsitikinimų, kurių nepakeitė per visą savo gyvenimą, padėjęs ne vienam išvengti Sibiro tremties. Tai buvo ypač darbštus, principingas, padorus žmogus, tikras savo srities profesionalas. Visą savo pagarbą ir nuolatinį dėmesį skyręs savo darbuotojams, jų kvalifikacijai, darbų saugai ir materialinei jų būklei gerinti. Gerai įvaldęs gamybinę diplomatiją, efektyviai ir savarankiškai spręsdavo sudėtingas to meto energetikos problemas. Nors jam buvo siūlomi aukšti vadovaujamieji postai, tačiau dėl sudėtingos šeiminės padėties didesnės karjeros nepasiekė. Su žmona Joana - neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve - išgyveno per 60 metų. Žmonos keturi broliai įvairiomis sąlygomis žuvo rezistencijos metu. V.Lukoševičius išėjo anapilin po trijų mėnesių nuo žmonos mirties. V. Lukoševičius žmogiškai bendravo su tėvais, jaunesne seserimi Aleksandra ir jauniausiu broliu Leonardu, ypač skatino jų mokymąsi. Kadangi Vladas buvo geras matematikas, todėl jo konsultacijos buvo labai vertingos. Jis labai džiaugdavosi šeimos laimėjimais, labai vertino mokslą. "Taip, kad aš jo brolis Leonardas tapau LSMU Biochemijos profesoriumi habil. dr, o mano sūnus Saulius LSMU Radiologijos profesoriumi - neabejotinas V. Lukoševičiaus indėlis". Vadas Lukoševičius domėjosi radiotechnika, buvo aktyvus radijo mėgėjas, mėgo vokiečių kalbą. Mirė – 2010 sausio 31 d., palaidotas Kauno miesto antrose Romainių kapinėse.

Paruošė Zenonas Ružinskas ir Leonardas.Lukoševičius