Pranas Jodelė

JODELĖ PRANAS (1871 m. vasario 13 d. – Kupriuose, Obelių valsčius – 1955 m. gruodžio 8 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – žymiausias nepriklausomos Lietuvos chemikas technologas, profesorius, VDU rektorius. Su jo vardu neatskiriamai susiję pirmieji Lietuvoje silikatų technologijos moksliniai tyrimai ir pirmųjų inžinierių parengimas keramikos ir rišamųjų medžiagų pramonei.

 Mokėsi Užpalių pradžios mokykloje. Išvykęs į Rusiją pas ištremtą dėdę 1891 m. baigė Oriolo gubernijos Livnų realinę gimnaziją. 1891–1896 m. studijavo Charkovo veterinarijos institute. 1904 m. baigė Kijevo politechnikos institutą, 1906 m. gavo inžinieriaus technologo diplomą, dirbo Rusijos cemento, stiklo, metalurgijos įmonėse, tačiau vėl sugrįžo į institutą, dirbo laborantu. 1908 m. stažavosi Vokietijoje, Šveicarijoje 1909 m. išrinktas Kijevo politechnikos instituto docentu. Dėstė statybos medžiagų technologiją. 1912 m. išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi.

1913 m. grįžo į Lietuvą. 1913 m. suprojektavo ir vadovavo pirmojo Lietuvoje, per I Pasaulinį karą sugriauto Valkininkų cemento fabriko statybai. Vienas iš bendrovės akcininkų buvo dr. Jonas Basanavičius. Buvo įrodyta, kad iš vietinės žaliavos galima pagaminti cementą. Karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Po karo grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. dirbo Kauno miškų departamente. 1921–1922 m. vienas iš Lietuvos Aukštųjų kursų organizatorių, jų lektorius, profesorius. 1922 m. vasario 16 d. su kitais įkūrė Lietuvos universitetą. 1922–1927 m. pirmasis Technikos fakulteto dekanas, įkūrė ir vadovavo Statybos ir statybinių medžiagų katedrai. 1927 m. paskelbė cemento kietėjimo teoriją. 1927–1928 m. ir 1932–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorius, 1928–1929 m. – rektorius. Dar Aukštuosiuose kursuose suorganizavo statybinių medžiagų laboratoriją, kuriai vadovavo ir universitete. Nuo 1927 m. chemikams technologams pradėjo skaityti neorganinės cheminės technologijos kursą, kuriame buvo plačiai nagrinėjama ir kalkių, cemento, gipso ir stiklo gamyba. P. Jodelė suorganizavo Lietuvos mineralinių žaliavų tyrimą, nuo 1924 m. – Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos vadovas, nuo 1936 m. Energijos komiteto žemės turtams tirti komisijos pirmininkas, taip pat Technikos draugijos pirmininkas. 1940 m. išėjo į pensiją, iki 1941 m. vasaros – Lietuvos geologinių tyrinėjimų ir statybinių medžiagų tresto konsultantas. 1944 m., būdamas 73 metų amžiaus, vėl įsitraukė į mokslinį ir pedagoginį darbą. 1944–1949 m. Pr. Jodelė vėl profesoriavo Neorganinės technologijos katedroje, o 1947–1949 m. jos vedėjas. Tyrė statyboms tinkamų žaliavų išteklius Lietuvoje: Skirsnemunės kreidos, mergelio, Menčių, Karpėnų, Vegerių klinčių, Biržų, Pasvalio gipso, Šventosios kvarcinio smėlio, Merkio kreidos telkinius. Jo pastangomis 1938 m. pradėtas statyti (per II Pasaulinį karą sugriautas) Skirsnemunės (dab. Jurbarko rajono savivaldybė) cemento fabrikas, vadovavo Karpėnų klinčių telkinių tyrimams, kuriais pasinaudojus po II Pasaulinio karo pastatyta Naujosios Akmenės cemento gamykla.

1924–1928 m. organizavo ir redagavo Lietuvos universiteto mokslo darbų leidinį „Technika“, paskelbė daug straipsnių“, vadovavo rašantiems disertacijas.  1928 m.apdovanotas 3-ojo laipsnio Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, o 1932 m. – 2-jo laipsnio Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu.

Paruošė Vyt. Miškinis