Vladas Stukas

Vladas Stukas (1920 m. gegužės 18 d. Kuosėnuose, Kupiškio valsčius – 1992 m. lapkričio 30 d.) gimė 1920 m. pasiturinčių ūkininkų Juozo Stuko ir Marijonos Puronaitės-Stukienės šeimoje.1931 m. baigė Kuosėnų pradžios mokyklą. 1931–1935 m. mokėsi Kupiškio keturklasėje progimnazijoje, dalyvavo skautų judėjime. 1935–1938 m. dėl lėšų stokos mokėsi namie, kartu padėdamas tėvams dirbti žemės ūkio darbus. 1938 m. valstybės egzaminų komisijoje išlaikė egzaminus už 6 gimnazijos klases ir tais pačiais metais įstojo į Panevėžio berniukų gimnazijos 7-ąją klasę. Panevėžio gimnaziją baigė 1940 m.

Nuo 1940 m. studijavo Kauno universiteto Technikos fakultete. Pablogėjus reikalams tėvų ūkyje studijas buvo nutraukęs, vėliau kurį laiką mokėsi neakivaizdiniu būdu. Studijas baigė 1947 m. ir įgijo inžinieriaus elektroenergetiko specialybę.

1947–1948 m. Kauno energetikos rajono inžinierius konstruktorius. 1948–1950 m. Petrašiūnų elektrinės vyresnysis inžinierius. 1950–1953 m. kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, 1953–1956 m. eksploatavimo skyriaus viršininkas. 1956–1958 m. Kauno HE vyriausiasis inžinierius, 1958–1960 m. šios hidroelektrinės direktorius. 1951–1957 m. dėstė Kauno politechnikos institute. [1]

1960 m. atleistas iš Kauno HE direktoriaus pareigų dėl to, kad 1941 m. buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys. 1960–1965 m. perkeltas į Lietuvos elektrinę katilų cecho viršininku. Užtartas buvusio darbo kolegos A. Stumbro, tuomet dirbusio Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo gamybinio susivienijimo vyriausiu inžinieriumi, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir šiose pareigose dirbo iki 1985 m. Buvo aukštos kvalifikacijos specialistas, geras darbo organizatorius.

Su stomatologe žmona Eugenija, kilusia iš Kelmės, turėjo du sūnus – Gintautą-Vladą ir Arvydą. Susirgęs 1985 m. rugsėjo 30 d. išėjo į pensiją. Mirė pakirstas sunkios ligos 1992 m.

Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.