Jonas Šimoliūnas

Jonas ŠIMOLIŪNAS (1878-05-21 Jusėnai, Daujėnų valsč., Panevėžio apskr. – 1965-02-11 Čikaga, JAV), statybos inžinierius, profesorius, politinis ir visuomenės veikėjas.

Baigė Joniškėlio dviklasę mokyklą, 1900 m. Rygos Petro Didžiojo realinę gimnaziją. 1905 m. atstovavo lietuviams Didžiajame Vilniaus seime. 1909 m. baigė Rygos politechnikos instituto statybos fakultetą. Įgijo statybos ir hidrotechnikos inžinieriaus kvalifikaciją. 1906–1912 m. yra dirbęs Petrograde prie miesto kanalizacijos tiesimo ir statybos darbų. 1912–1914 m. dirbo karinių objektų statybose. 1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę – karo inžinierius Suomijoje. Organizavo Lietuvos draugiją Helsinkyje. 1917 m. atstovavo Suomijos lietuviams Steigiamajame suvažiavime Petrograde. Nuo 1918 m. vadovavo Lietuvių evakuacijos komitetui ir iš suomių gautu laivu pargabeno apie 2000 karo pabėgėlių. 1918 m. grįžo į Lietuvą.

Grįžęs į tėvynę, Pirmajame Lietuvos ministrų kabinete buvo Susisiekimo ministerijos valdytojas. 1918 m. vadovavo Susisiekimo ministerijos darbui. Su kitais įsteigė Lietuvos komercinį banką. M. Yčui išvykus, ėjo susisiekimo pareigas ir evakavo valstybines įstaigas iš Vilniaus į Kauną, įsteigė Kelių ir geležinkelių valdybą, Jachtklubą (1921) ir buvo pirmasis jo komandoras. Vadovavo Lietuvos technikų draugijai. Buvo lietuvių ir suomių, lietuvių ir švedų, Lietuvai pagražinti draugijų narys, Lietuvos Raudonojo kryžiaus pareigūnas. Organizavo priėmimą ir apsaugą iš JAV atvykusiai karinei Maitinimo komisijai, kai buvo nušautas sargybinis Pranas Eimutis. 1920–1922 m. buvo Aukštųjų kursų Technikos skyriaus vedėjas ir lektorius. Įsikūrus Lietuvos universitetui (LU), ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas, vadovavo Statybos katedrai, dėstė kelių, hidrotechnikos įrenginių, tiltų, uostų statybos disciplinas, rūpinosi jaunųjų dėstytojų rengimu, buvo vienas iš lietuviškos techninės literatūros ir terminologijos kūrėjų. Parengė didelės apimties vadovėlius dėstytojams bendru pavadinimu „Statyba“ (išsp. 1936–1943 m., 1432 p. teksto ir 3993 su iliustr.). „Danijos plentai ir jų palyginimas su Lietuvos plentais“ (1925 m.), „Šventosios uostas“ (1933 m.), „Klaipėdos uostas“ (1939 m.). Parašė straipsnių žurnale „Technika“ ir „Baukonstruktionslehre“ (1947 m.) vokiečių kalba. 1924–1936 m. ėjo Susisiekimo ministerijos vyr. inspektoriaus ir Klaipėdos bei Šventosios uostų statybos viršininko pareigas. Išleido knygas „Šventosios uostas: istorija, ekonominė reikšmė, uosto statyba“ (1933) ir „Klaipėdos uostas“ (1939).

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. – į JAV. Gyvendamas Vokietijoje dėstė vienu metu statybos kursą Aukštuosiuose technikos kursuose Kemptene, UNRA universitete Miunchene, Pabaltijo universitete Hamburge. 1949–1960 m. vadovavo Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, yra jos garbės narys.

1928 m. apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio, 1936 m. Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinais.

1995 m. viena Kauno gatvė Aleksoto mikrorajone pavadinta J. Šimoliūno vardu.

Parengė A. Gluosnis