Albinas Ramanauskas

Iš Energetikai.
08:14, 25 rugpjūčio 2016 versija, sukurta >Vytmiskinis
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search
RamanauskasA.jpg

Ramanauskas.jpg

RAMANAUSKAS ALBINAS (g. 1897-09-16 Laižuvoje Mažeikių aps- m. 1966-09-05), inžinierius, Lietuvos energijos komiteto Elektros komisijos kooptuotas narys.

1915 m. baigė Mintaujos vyrų gimnaziją. 1919-11-01 – 1923-08-01 dirbo Mažeikių viduriniosios keturklasės mokyklos mokytoju. Dėstė gamtos mokslą, aritmetiką, algebrą, geometriją, trigonometriją, fiziką, piešimą, lietuvių, vokiečių kalbas, geografiją. 1922-1923 m. buvo mokyklos knygyninkas. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Jo diplominio darbo tema „Panevėžio miesto elektros stotis“. Darbo vadovas -prof. J. Šliogeris. 1929-1933 m. dirbo Panevėžio amatų mokyklos direktoriumi. Periodiniame leidinyje "Savivaldybė" 1933 m. nr. 12 publikuotas straipsnis apie Vokietijos elektros ūkį, o 1934 m. nr. 4 - apie priešdujinių slėptuvių įrengimą. Apie veiklą 1933-1944 m. ir vėliau užsienyje duomenų nerasta. 1944 m. pasitraukė į užsienį, į D. Britaniją.

Albino tėvas Juozapas Ramanauskas (1856-1933) buvo lietuviškos spaudos kaimo korespondentas, kunigo poeto Antano Vienažindžio ilgametis zakristijonas Laižuvoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Pasirašinėdamas A. Dagiu ir kitais slapyvardžiais, Juozapas rašė žinutes iš Laižuvos, Viekšnių ir Akmenės laikraščiams „Apšvieta", „Tėvynės sargas" ir „Ūkininkas", kaip įmanydamas kovojo prieš rusų ir lenkų įtaką savo apylinkės mokyklose, bažnyčiose ir viešajame gyvenime. Su žmona Uršule susilaukė dviejų vaikų: inžinieriaus Albino Ramanausko (1896?-1966) ir mokytojos Julijos Ramanauskaitės (1899-1984).

Paruošė Vyt. Miškinis