Vladas Jarutis
VLADAS JARUTIS gimė 1930 m. birželio 1d. Kelmės rajone, septynių vaikų šeimoje. Vlado tėvas buvo savamokslis veterinorius, apsėklinantis gyvulius. Mama –valstietė, iš ūkininkų šeimos. Paaugęs pradėjo lankyti Šaukėnų pradinę mokyklą, po to- Kuršėnų vidurinę mokyklą. Baigus mokslą vidurinėje mokykloje buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo aviacijos aptarnavimo dalinyje. Dėl silpnoko regėjimo, neištarnavęs viso priklausančio laiko, buvo demobilizuotas. Įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo fizikos-matematikos mokytojo specialybę. Mokytojavo Šiaulių mokyklose, vėliau Žiežmarių vidurinėje mokykloje. Persikėlus gyventi į Kauną, pradėjo dirbti statomoje Kauno hidroelektrinėje, o ją paleidus dirbo šioje elektrinėje budinčiuoju. Lygia greta mokė fiziką Petrašiūnų vidurinėje mokykloje. Tuo laikotarpiu Lietuva išgyveno entuziastingą elektrifikacijos, energetikos ūkio plėtrą - ši laiko dvasia pagavo ir V. Jarutį. Nors ir būdamas fizikos mokytoju, ambicingai užsimojo įgyti tais laikais labai prestižinę inžinieriaus specialybę. 1959 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto vakarinį skyrių, kurį baigė 1965 m. ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. Nuo 1963 m. pradėjo dirbti Kauno elektros tinklų įmonėje ryšių inžinieriumi, vėliau - Aukštos įtampos pastočių ir linijų tarnyboje dirbo meistro, vyr. meistro pareigose. 1968 m. įkūrus Linijų tarnybą aukštos įtampos 35kV, 110kV ir 330kV oro linijoms aptarnauti, paskirtas šios tarnybos viršininku. V.Jarutis įveikė nelengvą kelią energetikoje - nuo fizikos mokytojo, eilinio Kauno hidroelektrinės statytojo bei vakarinių studijų Kauno politechnikos institute iki atsakingų Aukštos įtampos linijų tarnybos viršininko pareigų Kauno elektros tinklų įmonėje.
1961m. vedė Ireną Birutę Buksaitę, gimusią 1933 m. birželio mėn. Šeimoje 1962 m. gimė sūnus Vyturys, 1967 m. gimė sūnus Marius. Vyturys baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, tačiau pradėjo verstis literatūrine veikla. Marius baigė Žemės ūkio akademiją, miškininkystę, tačiau dirba žmonos versle.
Sūnus Vyturys-....anuomet žodžiai „tėvelis“ ir „inžinierius“ mums su broliu buvo absoliutūs sinonimai, o tėvelis- absoliutus autoritetas. Juolab kad pagrindiniai tokio tėvelio- inžinieriaus atributai buvo odinis paltas, galife kelnės, kariški aukštaauliai batai, planšetė ir tarnybinis „viliukas“, kuriuo trankydavosi po savo plačias aukštos įtampos linijų valdas, aprėpiančias kone trečdalį Lietuvos. Neblėstantis elektriko entuziazmas pasireikšdavo ne tik tarnyboje. Žmonos gimtinėje Tribarčių kaime netoli Kalvarijos, Tėvukas griebėsi įvesti elektrą ir buvo viso projekto „variklis“. Pats projektavo, pats žingsniamačiu matavo žemę, pats organizavo elektros linijų tiesimo darbus. Dar ir šiandien kaimo žmonės su dėkingumu prisimena, kaip jų trobose pirmą kartą įsižiebė elektros šviesa.
Mirė 2008 m. spalio 13d. Jam pageidaujant kremuotas, dalis pelenų išbarstyta Šatrijos kalne, likusi palaidota Romainių kapinėse, Kaune.
Parengė Boleslavas Paškevičius ir sūnus Vyturys Jarutis