Medardas Purys
Biografija[keisti]
Gimė 1937 m. birželio mėn. 9 d., mirė 2023 m. spalio 8 d. Vilniuje
Vaizdas:M.Purys biogr.pdf 1937 m. birželio 9 d. gimė Ukmergėje, Marijos ir Stasio Purių šeimoje (brolis Albinas-Petras (g. 1932 m.) ir Vladas (g. 1940 m.)
1944-1954 m. Ukmergės pradinė mokykla, I-oji berniukų vidurinė mokykla.
1954-59 m. Kauno Politechnikos institutas (KPI), Statybos fakultetas, inžinieriaus-statybininko kvalifikacija
1959 m. Vilniaus Statybos mokyklos dėstytojas
1960 m. Centro sąjungos projektavimo dirbtuvės, Lietuvos skyriaus vyr. inžinierius (1960 m.), grupės vadovas (1961 m.), vyr. konstruktorius (1963 m.), sektoriaus vyr. inžinierius.
1965 m. Komunalinio ūkio projektavimo institutas, vyr. projektų inžinierius, vyr. specialistas-konstruktorius (1969 m.)
1967 m. Tarptautinės alpiniados dalyvis įkopiant į Lenino (buv. K.Kaufmano, dabar Avicenos) viršukalnę 7134 m, vadovas B.Jefimov (Maskva)
1967 m. vedė Aldoną-Viktoriją Morkūnaitę (dukterys Dovilė (g. 1968 m.), Laima (g. 1971 m.)
1979 m. KSPI, Architektūros skyrius, vyr. inžinierius
1984 m. KSPI, Mokslinis-eksperimentinis sk., viršininkas
1991 m. KSPI, Architektūros-eksperimentinis sk., sektoriaus vadovas-projektų vyr. inžinierius
1993-95 m. UAB "Restako", technikos direktorius
1996 m. būdamas 59 m. amžiaus, įkopė į Monblano viršūnę 4807 m, Alpėse, Prancūzija
Iš parengtų projektų, pastatytų statinių ir atliktų kitų darbų pažymėtini: 1963 m. parduotuvės-valgyklos-restorano pastato Kaišiadoryse konstrukcinė dalis (proj. autorius arch. A.Kučinskas) 1970 m. A.Vivulskio g. 23 pastatytas "Vilniaus statybos" tresto administracijų 12-os aukštų - aukščiausias pastatas sostinėje (tuo metu 22-jų aukštų "Lietuvos" viešbutis dar buvo statomas). Proj. autorius arch. A.Mačiulis, inžinierius-konstruktorius M.Purys 1972 m. "Komprojekto" Šermukšnių g. Vilniuje konstrukcinė dalis (proj. autorius arch. J.Makariūnas) 1987 m. įdiegtas išradimas "Pastato siena" - šilta siena vienaaukščių monolitinių pastatų statyboje (kartu su M.Prikšaičiu, A.Šleinota)
Įkopimai[keisti]
1963 Pradžia Adyl-Su stovykloje - Kogutaj-Baši, Irikčatas (R), Kaukazas.
1964 Nikolajevo v., Skaz-choch, Zaromag-tau, Lagau-choch, Kaukazas.
1965 Via Tau, Ach-Su, M. Šchelda, Sav-Baši ir Kzgembaši traversas, Irikčatas traversas, Kaukazas.
1967 Lenino v. Lietuvos pirmenybėse antra vieta, Pamyras.
1969 Gedimino Akstino viršūnė,Telmano v., Dimitrovo v., Graikų patriotų v., Krasnodono didvyrių. v., Tian Šanis.
1974 Čiurlionio viršūnės - Donelaičio viršūnės traversas, Lietuvos viršūnė nauju keliu., Maskvos pravda. (P) v., Pietvakarių Pamyras.
1996 Monblanas, Mont Blanc du Tacul, Alpės.
1999 Kala Patthar (5545 m.) Himalajai, Nepalas.
MEDARDO PURIO SUKURTI ŽENKLELIAI. LIETUVOS ALPINISTŲ SIMBOLIKA[keisti]
Lietuvos alpinistų veiksmai jau nuo 1958 metų palydimi simbolika. Tai proginiai ženkleliai, medaliai, plakatai, gairelės, viršūnėse paliekami rašteliai ir kt. Pirmieji alpinizmą kultivuoti pradėjo latviai, o vėliau – ir lietuviai su estais. Kas metai šios trys tautos organizuodavo bendrus renginius, dažniausiai Pabaltijo alpinizmo čempionatus ir laipiojimo uolomis varžybas. Pabaltijo alpinistai rinkdavosi vis kitoje sostinėje ir kiekvienam susitikimui buvo išleidžiamas ženkliukas su lotynišku pavadinimu „Balticum“.
14,5x18,5 mm
19x8 mm 21x16 mm
14x30 mm
18,5x17 mm
Ø 22 mm
Lietuviai gamino ženkliukus ir savo progoms.
21x13 mm
16x23 mm
„1957 m. spalio 27 d. Kaune alpinistų aktyvo susirinkime buvo sukurta respublikinė alpinistų organizacija. Šią datą ir reikėtų laikyti oficialiu respublikos alpinistų kolektyvo gimimu.“ (34 psl.)
„Į Alpinizmo federaciją sportininkai susibūrė 1959 m. birželio 16 d. Federacijos pirmininku tapo Vytautas Vosylius.“ (35 psl.)
(V.Viršilas. Sportinio alpinizmo pradžia Lietuvoje. „Kalnai lieka rymoti“ Vilnius 1970)
Ženkliukas „Lietuvos alpinizmo federacija“, 16,5x20,5 mm
Ženkliukas „Lietuvos alpinizmo federacijai 25 metai“, 20x26 mm
„Centrinis Kaukazas – aukščiausia kalnagūbrio dalis, nusidriekusi nuo Elbruso iki Kazbeko...“ (116 psl.)
„1958-ais metais „Elbruso“ stovykloje vyko pirmoji Lietuvos ir pirmoji Pabaltijo alpiniados...“ (117 psl.)
„Elbrusas (5633 m) – aukščiausia Kaukazo ir Europos viršūnė – daugelio alpinistų tikslas.“ (117 psl.)
(A.Šteinas. TSRS kalnų rajonų apžvalga. „Kalnai lieka rymoti“ Vilnius 1970)
1958-ais metais Lietuvos alpinistai – I-osios Lietuvos alpiniados centriniame Kaukaze ir Pabaltijo I-osios alpiniados dalyviai įkopė į aukščiausią Kaukazo ir Europos kalną Elbrusą (2 viršūnės: 5633 m. – vakarinė, 5595 m. – rytinė. Kabardos-Balkirijos ATSR).
Ženkliukas „I-oji Lietuvos alpiniada 1958-1978“, 18,5x20,5 mm
„1964 m. į tolimą ir paslaptingą Pamyrą išvyko pirmoji mūsų respublikos alpinistų ekspedicija, kurios tikslas – įveikti aukštesnes kaip 6000 m viršūnes. Todėl ji buvo pavadinta aukštumine. Ilgai laukėme žinių iš šios atokios vietos. Pagaliau atėjo... telegrama: „Įveikėme naują šešiatūkstantinę (6080 m virš jūros lygio) viršūnę, ją pavadinome Lietuvos vardu. Be to, įkopėme dar į dvi neregistruotas viršūnes ir pirmųjų įkopėjų teise jas pavadinome Čiurlionio (5794 m) ir Donelaičio (5837 m) vardais.“ (97 psl.)
Tokiu būdu atsirado „lietuviškų“ viršūnių Tadžikijoje Šachdaros kalnagūbryje...“ (98 psl.)
(V.Viršilas. Po dešimties metų. „Kalnų takais“ Vilnius 1981)
Ženkliukas „6080 Lietuva 1964“, 14,5x15,5 mm
„Ypač įsimintina II-oji Lietuvos alpiniada, įvykusi 1969 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tian Šanio kalnuose, Karakolo slėnyje (Kirgizijos TSR)... Joje dalyvavo 96 įvairios kvalifikacijos alpinistai. Visi dalyviai įkopė į Gedimino Akstino viršūnę...“ (48 psl.)
II-osios alpiniados metu buvo surengta nedidelė ekspedicija į dar nepasiektą Terskej Alatau kalnagūbrio viršūnę. Dvi alpinistų grupės,... įveikusios tris ledynus ir du kalnagūbrius, skirtingais maršrutais pakilo į 4850 m aukščio viršūnę ir, pasinaudoję pirma įkopėjų teise, pavadino ją Žalgirio vardu.“ (49psl.)
(V.Šaduikis. Straipsnis: "Lietuvos alpinistų takai 1969-1978 m." „Kalnų takais“ Vilnius 1981)
Ženkliukas „Žalgirio viršukalnė 4850 Tianšanis“, Ø 21 mm
Alpiniada skirta Lietuvos alpinizmo organizatoriams ir vadovams G.Akstinui, F.Mieliauskui ir V.Vosyliui atminti, kurie, bekopdami į Dych Tau viršūnę (5204 m) Kaukaze, 1959 m. rugpjūčio 2 dieną pateko į sniego griūtį ir žuvo.
„Alpiniados memorialo 1959-1969“ ženkliukas, 20x12,5 mm
Proginiai ir atminimo ženkliukai pagaminti iš melchioro – vario ir nikelio sidabro spalvos lydinio, tompako – žalvario, kuriame yra vario ir cinko su įgilinto vaizdo graviravimu, pripildant emale, juodinimu, sidabruojant Telšių taikomosios dailės technikumo, Valstybinio Vilniaus dailės instituto, gamybinio kombinato „Dailė“ Vilniuje metalo dailiojo apdirbimo skyriuose.
Atlikimo meistrai-graveriai L.Čeikus, V.Garška, Z.Jurevičius ir S.Mickus.
Tiražas 300 vnt.
Ženkliukų autorius MEDARDAS PURYS
Šaltiniai[keisti]
Medardo asmeniniai archyvai.