Aleksandravičius-Aleksis Bronislavas Vincas

BRONISLAVAS VINCAS ALEKSANDRAVIČIUS-ALEKSIS — Lietuvos kariuomenės karininkas-pulkininkas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Inžinierius elektrikas, VDU technikos fakulteto Elektrotechnikos skyriaus lektorius.

Gimė 1901 m. sausio 28 d. Kamšų k., Raudenio vlsč., Kalvarijos apskr., mirė 1992 rn. spalio 6 d.Kaune, palaidotas senosiose Marijampolės kapinėse. 1911 m. lankė pradinę vienmetę mokyklą, vėliau — dvimetę Kalvarijos mokyklą. 1915 m. nuvykęs į Voronežą, tęsė mokslus pradinėje mokykloje, gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Tėvynę. Svajodamas apie tolimesnius mokslus, krašto kultūrinę veiklą, aktyviai prisidėjo prie Marijampolės ir Kalvarijos „Liaudies sąjungos" skyrių steigimo, veikė liaudies ir jaunimo tarpe. 1919 m. vasarį įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. liepos mėnesį, baigęs Lietuvos karo mokyklą, tapo karininku. Dalyvavo kovose su bermontininkais. 1923 m. baigė Marijampolės ginmaziją. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. 1925-1927 m. mokėsi Prancūzijos Grenoblio elektrotechnikos institute, kur įgijo inžinieriaus elektrotechniko diplomą. 1929-1930 m. Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje (kariškoje), gavo inžinieriaus elektriko diplomą, o 1931 m., baigęs Pašto telegrafo telefonų ministerijos aukštają mokyklą, įgijo elektros susisiekimo civilio inžinieriaus diplomą. Grižęs į Lietuvą, dėstė Lietuvos karo akademijoje ir Kauno universitete. Už pasižymėjimą mūšiuose su bolševikais apdovanotas: III laipsnio Vyčio Kryžiumi „Už Tėvynę", Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejiniu medaliu, savanorių-kūrėjų medaliu. 1933 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

1941 m. buvo suimtas ir 10-čiai metų ištremtas į Norilską. 1951 -1958 m. dirbo Norilsko kombinate Aukštų įtampų bandymų skyriaus vadovu. 1956 m. Sibiro karinės apygardos teismo nutartimi byla prieš jį buvo nutraukta nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Dėl to jam paliktas atsargos karininko-pulkininko laipsnis. 1958 m., pasibaigus sutarčiai su Norilsko kombinatu, grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje. Nuo 1987 m., pablogejus sveikatai, persikelė į Kauną, kur 1992 m. ir mirė. Palaidotas Marijampoles miesto kapinese, šeimos kape. Mokejo rusų, 1enkų. vokiečių, anglų, praneūzų kalbas, daug skaitė. Domejosi medicina, astronomija, mechanika.

Literatūra: Kalvarijos krašto šviesuoliai., II dalis. KSVB, 2007. Pagal Prisiminimų dovanos. (sudarė. Gražina Markauskienė, Kaunas, Dakra, 100 egz. 2005, p. 412-416).

Parengė Vyt. Miškinis