Alfonsas Kraujelis

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Kraujelis.jpeg

Alfonsas Kraujelis apie save: Utenos apskr. Kuktiškių valsčiaus Paeisėtės kaime 1931 m. balandžio 7 d. pamačiau pasaulį. Penkių vaikų šeimoje buvau vyriausias, todėl nuo mažens turėjau padėti tėvams ūkio darbuose.

Mokyklą lankiau Pašekščių kaime, visos keturios klasės buvo vienoje patalpoje, ūkininko Bakano troboje. Karo ir pirmuosius pokario metus praleidau tėviškėje, kur teko patirti visus buities sunkumus, išgyventi baimės, smurto akimirkų. 1946 m. įstojau į Utenos gimnazijos II klasę, o atostogų metu plukdžiau sielius maršrutu AISETO ežeras - Vilnius. 1952 m. baigiau Utenos 1 vidurinę mokyklą , pasirinkau mokslus Lietuvos ŽŪA, studijuoti žemės ūkio inžineriją. Studijų metu įsitraukiau į visuomeninę veiklą, buvau išrinktas kurso, vėliau fakulteto profsąjungos vadovu, dar vėliau studentų kultūros klubo pirmininku. Čia įgijau nemažą organizacinio darbo patirtį, kas padėjo dirbant gamyboje.

1957 m. gavęs inžinieriaus mechaniko diplomą buvau paskirtas vyriausiojo inžinieriaus pareigoms Vilkaviškio MTS. Trumpai teko dirbti LŽŪA profesoriaus Antano Kondrato vadovaujamoje katedroje asistentu. Tais metais rudenį Kaune, Vytauto prospekte buvusiose kapinėse buvo surengtas Vengrijos revoliucijos metinių nelegalus minėjimas, kuriame ir aš aktyviai dalyvavau. Renginyje buvo daug KGB agentų, todėl daug mitingo dalyvių studentų ir dėstytojų buvo atleisti iš darbo, tame tarpe ir aš. Toliau įsidarbinau Geologijos ir gelmių apsaugos valdyboje , vyriausiojo mechaniko pareigose. Čia gavau pirmuosius darbo įgūdžius. Tuo metu buvo atrasta ir išžvalgyta žvyro atsargos Jurbarko ir Trakų rajonuose, dolomitų telkiniai, Naujosios Akmenės klintys ir kt. Pradėjome Lietuvoje naftos paieškas. Marijampolės aps. Kalvarijos gręžinyje, man dalyvaujant, 1000 m gylyje buvo rasta pirmoji nafta. Deja, atėjus naujam vadovui prasidėjo konfliktai ir aš 1961 m. įsidarbinau Energetikos statybos treste taip pat vyriausiojo mechaniko pareigose. Čia paaiškėjo, kad 6 statybos montavimo valdybose visoje Lietuvoje buvo eksploatuojama apie 100 GAZ ir ZIL tipo sunkvežimių, panašus skaičius DT-54 ir S-80 traktorių, keliolika 3 – 5 t kėlimo galios kranų. Skyriuje dirbo tik viena darbuotoja, topografijos specialistė. Pasirodė, kad darbininkai duobes kasa medinių stulpų statymui, rankiniu būdu kastuvais ir laužtuvais, o stulpus objektuose iškrauna rankomis. Tai vergiškas darbas, reikėjo skubiai spręsti darbų mechanizavimo problemą. Apie tai aprašyta „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ I ir II tomuose.

Jau 1978 m. visi energetikos statybos darbai buvo pilnai mechanizuoti. Tais metais Treste dirbo apie 2000 darbuotojų, iškilo reikalas įkurti profsąjungų jungtinį komitetą, kurio pirmininku buvau išrinktas aš. 1984 m. Trestui buvo pavesta Kruonio HAE statyba. Statybos viršininku buvo paskirtas R. Jakubonis, pavaduotoju R. Rastenis ir aš - Tresto valdytojo pavaduotoju bendriems reikalams. Sunkiausia buvo išgyventi psichologinį smurtą, kai garsūs mokslininkai ciniškai, norėdami užsidirbti politinių dividendų, vienas akademikas paskelbė, kad ištikus avarijai Kauno mariomis nuvilnys 45 m aukščio vandens banga, kuri nušluos ne tik elektrinę, bet ir visą Kauno miestą. Kitas medicinos žinovas aiškino, kad kasant žvyrą marių dugne bus paliestos Napoleono karių kapinės su mirusių nuo maro palaikais ir kt. Dar gražiau, žymus JAV gamtosaugininkas, vėliau tapęs Lietuvos prezidentu, vieno spaudos leidinio korespondentui pareiškė, kad jis surinktų visos Lietuvos dinamitą ir pakištų po elektrinės pamatais... Visas šias pranašystes paneigė gyvenimo realybė. Šiandien Kruonio HAE ir Kauno HE dirba žmonių labui. Baigus darbą Kruonio HAE statyboje, buvau išrinktas Jungtinio profsąjungų komiteto pirmininku, o 1994 m. išėjau į pensiją .

Su žmona Nijole užauginome dvi dukras. Daiva su anūkėle Agne jau 10 metų gyvena Kopenhagoje, o duktė Armida gyvena Vilniuje, anūkas Titas mokosi Vytauto Didžiojo Universitete. Aš su žmonele gyvename Vilniaus priemiestyje, pasistatę namelį buvusiame kolektyviniame sode „Žėrutis“. Mūsų hobis - sodininkystė.

Alfonsas Kraujelis, 2020m.