Alfonsas Nemunis

Alfonsas Nemunis gimė 1932 m. rugpjūčio 10 d. Rukuižių km. Joniškio raj. Valstiečių šeimoje. Jis buvo jauniausis 7 vaikų draugijoje. Visi jie augo erdviame iš molio drėbtame name.

Tėvas Nemunis Juozas Dirbo Rukuižių kooperatyvo pirmininku. Užėjus vokiečiams dirbo seniūnu, o prie Sovietų valdžios buvo ištremtas į šiaurę, į Karelijos miškus.Vieną dieną miške apalpo ir krito ant žemės. Prižiūrėtojas pasakė: “Šitas negyvens”, - ir paliko miške. O jis naktį atgavo sąmonę, susiorientavo ir patraukė pėsčias link namų. Grįžo sulysęs, barzda apžėlęs.

Mama Pranciška Nemunienė (Šimanskaitė) padovanojo vyrui 7 vaikus ir dar dirbo Žagarės kooperatyve pardavėja. O kai sūnus Viktoras ir kiti vaikai įsitvirtino Klaipėdoje, persikėlė į Klaipėdą. Nuostabus tai buvo žmogus.

Alfonsas Nemunis mokėsi Rukuižių pradinėje mokykloje, kurią baigęs įstojo į Žagarės gimnaziją. Mokėsi iki 1947 m. 1948 m. atvyko pas brolį Viktorą, kuris dirbo Klaipėdos elektrinėje inžinieriumi ir įstojo į Klaipėdos I vidurinės mokyklos VIII klasę.

1949 m. liepos mėn. pradėjo dirbti Klaipėdos elektrinės mechaninėse dirbtuvėse šaltkalvio mokiniu, o nuo rugsėjo pradėjo lankyti Klaipėdos Darbo jaunimo vidurinę mokyklą.

1951 m. lapkričio mėn. Buvo pašauktas būtinon karo tarnybon į Juodosios jūros karinį laivyną. Tarnaudamas laivyne įgijo elektriko specialybę, tad 1955 lapkričio mėn. grįžęs į Klaipėdą tęsė darbą Elektrinėje, elektros ceche elektriko pareigose. Labai greitai įsisavino sudėtingų elektros įrengimų eksploataciją, remontą, todėl jam buvo pavedami atsakingiausi darbai. Tapęs geru specialistu, reikalui esant pakeisdavo cecho meistrą, su juo dažnai tardavosi ir cecho viršininkas. Įgijo didelį pasitikėjimą kolektyve. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, dalyvaudavo sprendžiant nesutarimus tarp administracijos ir darbininkų.

1956 m. gruodžio mėn. vedė Eleną Mariją Zenkevičiūtę, gimusią 1930 m. sausio mėn. 9 d. Dzingiškių km. Simno valsč. Alytaus apskr. valstiečių šeimoje, Klaipėdos pedagoginės mokyklos rusų kalbos dėstytoją. Alfonsas Nemunis 1959 m. baigė Klaipėdos darbo jaunimo mokyklą. Neakivaizdiniu būdu mokėsi Vilniaus techninės kūrybos Universiteto Klaipėdos filiale. 1962 m. baigdamas universitetą atliko baigiamąjį darbą “Gamyklos RJB darbo analizė”, kuris įvertintas labai gerai.

1973 m. sausio mėn. Alfonsas Nemunis išrinktas Klaipėdos elektrinės profkomiteto pirmininku. Šiose pareigose labai rūpinosi darbuotojų poreikių tenkinimu, aprūpinimo gyvenamuoju plotu ir kitais klausimais. Už ilgametę veiklą kolektyvo naudai buvo daug kartų skatintas įvairių žinybų Garbės raštais, padėkomis. Jis apdovanotas keletu medalių, aukščiausiu TSRS ordinu. Susirgus pagrindiniam poilsio bazės organizatoriui Juozui Šileikai, nuo 1986m. dirbo poilsio bazės “Energetikas” Šventojoje direktoriumi. “Energetike” poilsiaudavo Energetikos sistemos darbuotojai iš visos Lietuvos. Pavasariais vykdavo energetikų spartakiados, koncertų salėje koncertuodavo įvairūs meno kolektyvai. 1991 m. spalio 8 d. Alfonsas Nemunis pervestas dirbti į poilsio bazę “Žilvitis” Šventojoje direktoriaus pareigoms, kur dirbo iki 1994 m. galo.

Alfonsas Nemunis su savo žmonele laimingai pragyveno 59 metus, susilaukė 2 sūnų, 11 anūkų ir 8 proanūkių. Visais metų laikais mėgdavo išvykas į gamtą, žiemą pėsčiomis, su slidėmis, vasarą taip pat pėsčiomis, su kateriu į Kuršių marias ir upėmis dar toliau. Kai paaugo vaikai, didelis malonumas visiems buvo vandens slidės. Didelį džiaugsmą suteikdavo “Energetiko” poilsio bazė Nidoje, o dar didesnį, kai išsikėlė į Šventąją.

Alfonsas Nemunis savo gyvenimą baigė staiga, 2015 m. vasario 15 d. 5 val. ryte. Jo paties valia buvo kremuotas. Palaidotas Lėbartų kapinėse.

Paruošė Elytė Nemunienė ir Vytautas Petrulis.