Algimantas Žiaunys

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
ŽiaunysA.jpeg

ALGIMANTAS ŽIAUNYS gimė 1948 m. balandžio 17 d. Liudvinavo mstl., Marijampolės aps. tarnautojo Petro Žiaunio (1916-1980) ir Konstancijos Krikščiūnaitės-Žiaunienės (1921-2008) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). 1955 m. tėvams persikėlus gyventi į Kalvariją, mokėsi Kalvarijos vidurinėje mokykloje, kurioje baigė septynias klases. 1962 m. tėvui įsidarbinus Marijampolės (Kapsuko) Maisto pramonės automatų gamykloje, mokėsi Marijampolės J. Jablonskio mokykloje ir, 1963 m. baigęs aštuonias klases, įstojo į Kalvarijos Maisto pramonės technikumą, kurį baigė 1967 m. ir įgijo techniko mechaniko specialybę.

1967-1969 m. tarnavo sovietų armijoje. 1969 m. dirbo Marijampolės Maisto pramonės automatų gamykloje šaltkalviu, o 1970 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto vakarinį skyrių ir jį 1976 m. baigė, įgydamas pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1970 iki 1975 metų dirbo Kauno m. J. Greifenbergerio vardo Santechnikos dirbinių gamykloje šaltkalviu , o 1975 metais buvo perkeltas dirbti į gamybinį techninį skyrių inžinieriaus–konstruktoriaus pareigoms. 1976 m. buvo pakviestas dirbti į KPI Mechanikos fakulteto Šiluminės energetikos katedrą vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, studentams vedė laboratorinius darbus. Dirbdamas katedroje pagamino sieros oksidų analizatorius, dalyvavo moksliniuose tyrimuose nustatant įvairius oksidus, mechaninį kuro nesudegimą, deginant mazutą Lietuvos elektrinės energetiniuose katiluose bei dalyvavo taruojant energetinių katilų mazuto purkštuvų efektyvų išpurškimą.

1979 metais, sukūręs šeimą, persikėlė gyventi į Vilnių ir įsidarbino Gamybinės termofikacijos valdybos (GTV) gamybiniame–techniniame skyriuje vyresniuoju inžinieriumi. Kartu su skyriaus viršininko pavaduotoju dr. A. Švėgžda ruošė techninių sąlygų išdavimą Lietuvos ir Minsko projektavimo įstaigoms statomoms katilinėms Šiauliuose, Klaipėdoje, Palangoje, Druskininkuose ir t.t. Tuo pat metu buvo likviduojamos neefektyvios katilinės ir rekonstruojami šilumos tinklai. 1981 m. A. Žiaunys buvo pervestas dirbti į Vilniaus šilumos tinklų Ateities rajoninę katilinę meistru. Dirbdamas dalyvavo atliekant šios katilinės rekonstrukciją–išplėtimą dviem vandens šildymo katilais KVGM-100. 1985 m. grįžo dirbti į GTV Šilumos inspekciją katilų priežiūros grupės vadovu. Jo vadovaujami darbuotojai ir jis pats kontroliavo įvairių ministerijų energetikos objektus – garo ir vandens šildymo katilus, kėlimo mechanizmus, liftus, suskystintų dujų cisternas, slėginius indus ir kt. Nuolat dalyvavo sąjunginiuose seminaruose, atestavo įmonių, organizacijų atsakingus asmenis už patikimą ir saugų energetikos objektų eksploatavimą. 1989 m. katilų priežiūros objektai buvo grąžinti Lietuvos Pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetui. Tais pačiais metais Šilumos inspekcijoje buvo paskirtas dirbti vyresniuoju inžinieriumi ir didžiausią dėmesį skyrė vartotojų šilumos įrenginių saugiai eksploatacijai ir šilumos energijos racionaliam naudojimui.

1995 m., įkūrus Valstybinę energetikos inspekciją prie EM, A. Žiaunys pradėjo dirbti Priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoju. Dirbdamas šį darbą vykdė fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas, efektyvus ir saugus energetikos išteklių tiekimas ir vartojimas. Domėjosi šios srities naujovėmis, darė pranešimus Lietuvoje organizuojamose konferencijose, dalyvavo rengiant teisės aktus energetikos įrenginių eksploatavimo klausimais. Savo darbe pasižymėjo reiklumu ir aukšta kvalifikacija. Už sąžiningą bei ilgametį darbą buvo ne kartą apdovanotas Lietuvos energetikos ir ūkio ministerijų, VEI, LŠTA, Lietuvos energetikos sistemos vadovų padėkos raštais.

Su žmona Zita (1956 m.) užaugino tris sūnus: Tomą (vadybininkas-ekonomistas g.1980 m.),Povilą (autošaltkalvis g.1982 m.) ir Vytautą (Informacinių sistemų inžinierius g.1989 m.) Turi keturias anūkes. Laisvalaikiu mėgsta žvejoti, užsiimti gėlininkyste ir daržininkyste bei meistrauti metalo ir medžio gaminius.

Parengė Vytautas Miškinis