Algimantas Ambrazevičius

Algimantas Ambrazevičius gimė 1934 m. kovo 15 d. Kaune. Baigęs sidabro medaliu Kauno 6-ąją gimnaziją, 1950 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą studijuoti pramonės šiluminę energetiką. Būdamas nepaprastai energingas ir pilnas polėkių studentas, 1955 m. su pagyrimu baigė studijas ir įstojo į Lietuvos

MA Fizikos-technikos instituto aspirantūrą, čia instituto Bendrosios energetikos laboratorijoje ir žengė pirmuosius mokslo tyrimo darbų žingsnius, vėliau įtemptai dirbo šviesaus atminimo prof. A. Žukausko 1956 m. įkurtoje Šiluminės technikos laboratorijoje. 1960 m. KPI Mokslinėje taryboje apgynė technikos kandidato disertaciją, kurioje išnagrinėjo išilgai aptekamos plokštės šilumos atidavimą – tai buvo pirmoji disertacija šiluminės fizikos srityje. Kitas labai svarbus tyrimų-darbų etapas – tai aukštatemperatūrė šiluminė fizika. Čia kuriant magnetohidrodinaminius generatorius (MHDG) buvo pradėti įvairių medžiagų ir šilumos mainų tyrimai esant aukštoms srautų temperatūroms. Sutelkė jaunų mokslininkų grupę, kuri jam vadovaujant 1965 m. sukūrė dujų aukštatemperatūrį dinaminį kontūrą su pirmuoju 300 kW galios plazmotronu šilumos mainų procesams tirti. Aukštos temperatūros srautų laboratorijoje, kuriai vadovavo iki 1989 m., buvo sumontuoti galingi elektros įrengimai, dujų aušinimo ūkis, sukurtas 2 MW galios plazmotronas. Sukūrė metodiką, pagrįstą formulėmis šilumos mainams ir grūdinimo greičiui aukštos temperatūros (iki 5000 °C) dviatomių dujų srautuose (iki 1000 m/s) skaičiuoti, taikomą kosmonautikoje, lazerinėje raketinėje technikoje, plazmocheminėje technologijoje, azoto trąšų plazmocheminės gamybos elektros pagalba iš oro teorinius bei technologinius pagrindus. Nuo 1995 m. nagrinėjo ateities transporto energetiką, mokslines ir technines problemas. 1972 m. prof. A. Ambrazevičius paskelbė monografiją Šilumos mainai aukštos temperatūros dujų sraute. Tuo metu ypač susidomėta šilumos mainų tyrimais plazmochemijos srityje. A.Ambrazevičius plėtojo intensyvaus dujų aušinimo tyrimus plazminiu būdu iš oro gaminant silpną azoto rūgštį. 1983 m. parengė monografiją Šilumos mainai grūdinant dujas, kuri buvo Baltarusijos MA Branduolinės energetikos institute 1984 m. apgintos daktaro disertacijos pagrindas.

1989–1992 m. A. Ambrazevičius dirbo įvairiose Lietuvos mokslo ir energetikos institucijose. 1991–2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros profesorius ir lygiagrečiai iki 2008 m. Lietuvos karo akademijos Inžinierinės vadybos katedros profesorius.

Prof. A. Ambrazevičius vienas ir su bendraautoriais paskelbė apie 500 mokslinių, mokslo ir technikos populiarinimo straipsnių įvairiuose leidiniuose. Jis buvo 16 išradimų autorius, aktyvus daugelio mokslinių tarybų narys, didelio pluošto populiarių straipsnių energetikos, šiluminės fizikos ir plazmochemijos, transporto energetikos klausimais autorius. Prof. A. Ambrazevičiui (su kitais) 1984 m. paskirta Lietuvos mokslo ir technikos premija už darbus aukštos temperatūros dujų srautų tyrimų srityje. Parengė keletą mokymo priemonių – paskaitų ciklų studentams. Pažymėtinas bibliografinis leidinys A. Ambrazevičius. Darbai Lietuvai 1960–2004 m., kuriame sutelkti visi autoriaus paskelbtieji minėtame laikotarpyje darbai.

Buvo vedęs. Žmona Regina (1939), sūnūs: Aidas (1963) ir Rytis (1967).

Mirė po sunkios ligos 2010 m. liepos 11 d. Vilniuje.

Parengė Vilius Šaduikis