Algimantas Kleinas

Algimantas Kleinas gimė 1942 m. kovo mėn. 25 d. Kazlų Rūdoje, tarnautojų Mečislovo Kleino (1912 - 2007) ir Jadvygos Kiškytės – Kleinienės (1919-2002) šeimoje. Dar buvo jo brolis Valentinas (1946 -2020).

Tėvui 1943 m. baigus Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir pradėjus ten architektūros fakultete dėstyti, šeima persikėlė gyventi į Kauną. Čia Algimantas 1960 m. baigė vidurinę mokyklą Nr1 (buvusi „Aušros“ gimnazija) ir įstojo studijuoti į Kauno Politechnikos institutą. Išklausęs visą pramones šiluminės energetikos specialybės kursą 1965 m. gavo inžinieriaus mechaniko diplomą.

Pagal jaunųjų specialistų paskirstymą dirbti pradėjo „Kaunasenergoremonto“ įmonėje katilų cecho meistru. Vykdydamas remonto darbus Lietuvos VRE, Vilniaus TE ir Baltarusijos elektrinėse susipažino su moderniausių įrengimų konstrukcijomis, įgijo gamybinę patirtį. 1967 m perėjo dirbti į Pramonės ir kalnakasybos darbų valstybinės saugumo priežiūros valdybos Vilniaus tarprajoninę inspekciją inspektoriumi, nuo 1972 m. - rajoniniu inžinieriumi, nuo 1979 m. – viršininku. Čia dirbant teko vykdyti montuojamų įrenginių priežiūrą Lietuvos VRE ( 6, 7, 8 blokų), Vilniaus TE, Kauno TE. Nuolat kėlė savo kvalifikaciją, susipažinimui su katilų ir jų elementų gamyba stažavosi Bijsko ir Taganrogo katilų gamyklose. 1990 m. buvo pervestas dirbti į Darbų saugos departamentą katilų ir kėlimo įrenginių priežiūros skyriaus viršininku.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę keitėsi potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros organizacinė struktūra. 1993 m. prie Pramonės ir prekybos ministerijos naujai įkuriama Technikos priežiūros tarnyba, Algimantas Kleinas paskiriamas generalinio direktoriaus pavaduotoju. Pereinant į Vakarų pasaulio bendriją keitėsi priežiūros nuostatos, reikėjo pertvarkyti normatyvinius dokumentus. Susipažinimui su vakarietišku patyrimu Algimantas lankėsi Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Kolumbijoje, Prancūzijoje ir kt. Technikos priežiūros tarnybai, kaip notifikuotai įstaigai, buvo suteiktas Europos Komisijos įmonių generalinio direktorato paskirtas identifikacinis numeris. Gen. direktoriaus pavaduotoju dirbo daugiau nei 20 metų, šios veiklos rezultatus pats Algimantas trumpai įvertino knygoje „Technikos priežiūros tarnyba“: „ .... tas jausmas, kad savo darbu padėjai išvengti nelaimingų atsitikimų, galbūt išsaugojai ne vieno dirbančio objekte žmogaus gyvybę, suteikia tikrą gyvenimo ir darbo prasmę.“ Į pensiją išėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d.

Be tiesioginio darbo kaip aukštos kvalifikacijos specialistas eilę metų buvo kviečiamas pirmininkauti VGTU Transporto inžinerijos fakulteto diplominių darbų gynimo komisijai. Yra knygų „Kėlimo mašinų eksploatavimas" (1989 m.) ir „Kėlimo įrenginiai" (1992 m.) bendraautorius. 1974 m. buvo apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu, 2014 m. - Lietuvos energetikų Garbės ženklu. Algimanto laisvalaikio pomėgiai buvo kelionės, knygos , medžioklė, gamta. Rūpestingai tvarkėsi kolektyviniame sode, buvo aktyvus sodininkų bendrijos valdybos narys.

1966 m vedė Kauno Medicinos instituto absolventę farmacininkę Nijolę Ubartaitę – Kleinienę (1942 ). Jauna šeima įsikūrė tik pradėtuose statyti Elektrėnuose ir čia pragyveno visą gyvenimą, buvo aktyvūs elektrėniečių bendruomenės nariai. Nijolė daugiau nei penkiasdešimt metų vadovavo Elektrėnų vaistinei. Kleinai užaugino, išauklėjo ir padėjo pasiekti aukštąjį išsimokslinimą Nijolės brolio vaikams: veterinarei Nijolei (1987) ir chirurgui Nerijui Ubartui (1986). Mirė Algimantas Kleinas 2021-11-30, palaidotas Elektrėnuose, Sabališkių kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas