Algimantas Pranckūnas

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Algimantas Pranckunas.jpg

Algimantas Pranckūnas gimė 1929 m. gegužės 30 d. Alytaus apsk. Simno valsčiuje Zalivkų kaime. 1935 m. pradėjo lankyti Riečių pradžios mokyklą, kurioje mokytojavo tėvas. Čia baigė 4-is skyrius, o penktojo kurso – savarankiškai mokėsi namuose. 1939 m. įstojo į Gudelių pradinės mokyklos šeštąjį skyrių. Jį baigęs 1940 m. įstojo į Alytaus gimnaziją. Prasidėjus karui – vienerius metus nesimokė, gyveno pas tėvus. Po metų tęsė mokslus Alytaus gimnazijoje. 1947 m. ją baigęs įstojo į Kauno Valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą, apgynęs diplominį darbą: ,,Baldų fabriko ,,Miškas“ Marijampolėje šilumos ūkis ir lokomobilinė jėgainė“ (vadovas doc. V. Šibanovas) ir 1952 m. įgijo inžinieriaus, mechaniko-šiluminininko diplomą. Tų pat metų rugpjūčio 15 d. priimamas į šio fakulteto Automobilių katedrą vyr. laboranto pareigoms, o rugsėjo 1-ąją – skiriamas Šiluminių variklių katedros asistentu. Po trejų metų pradėjo vadovauti diplomantams. 1955 m. birželio 21 d. labai gerai įvertintas Vytauto Makarevičiaus apgintas diplominis projektas ,,Jonavos baldų fabriko šiluminio ūkio praplėtimas“, kurio vadovas buvo inž. Algimantas Pranckūnas. Nuo 1955 m. rugsėjo 1 d. skiriamas vyr. dėstytoju. Dėstė pramoninės termoenergetikos disciplinas. 1956 m. birželio 21 d. vyr. dėst. A. Pranckūnui vadovaujant diplominį darbą tema: ,,Degtinės ir likerio gamyklos ,,Stumbras“ šiluminio ūkio rekonstrukcija“ apgynė Vladas Ramanauskas. 1959 m. lapkričio 1-ąją išvyksta į Maskvos energetikos instituto aspirantūrą. Būdamas aspirantu įsidarbino šio instituto Atominių elektros stočių katedroje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu (antraeilės pareigos), kur dirbo iki 1962 m. liepos 30 d. (1-ą mėnesį) - Atominių stočių katedroje, kuriai vadovavo techn. m. dr., prof. Ch. Margulova ir tech. m. kand. doc. N. Rasochinas. Savo disertaciniame darbe nagrinėjo atominių stočių šiluminės dalies problemas. 1962 m. gruodžio 1 d. baigęs aspirantūrą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Šiluminių variklių katedros asistentu. 1963 m. lapkričio 23 d. Maskvos energetikos instituto mokslinėje taryboje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1964 m. gegužės 30 d. Vyriausioji atestacinė komisija (VAK), šį tarybos sprendimą patvirtino, suteikdama jam technikos mokslo kandidato vardą. 1963 m. rugsėjo 1-ąją skiriamas minėtos katedros vyr. dėstytoju. 1964 m. rugsėjo 15 d. pradėjo eiti docento pareigas. Skaitė pramoninių krosnių, garo generatorių, šilumą išnaudojančių įrenginių kursus pramonės šiluminės energetikos specialybės stacionaro ir vakariniame skyriuje besimokantiems studentams, vadovavo kursiniams ir diplominiams projektams. Buvo akademinis grupės kuratoriumi. Parengė metodinius nurodymus (56 p.) garo generatorių kursiniams projektams atlikti, bei garo generatorių laboratorinių darbų aprašymus, vadovavo studentų mokslinio tyrimo darbams, dalyvavo su moksliniais pranešimais instituto organizuojamose mokslinėse-techninėse konferencijose. Jo pranešimai skelbiami leidinyje ,,Mechanika“. 1974 m. išleistame ,,Bendroji šiluminė technika“ vadovėlyje parengė IV-ąjį skyrių ,,Katilinės“, kurį sudaro 11 poskyrių (306–412 p.), dalyvavo vykdant mokslinio tyrimo ir ūkiskaitinius darbus 1961 m. įkurtoje ,,Pramonės šiluminių įrenginių žinybinėje laboratorijoje“. Buvo dar 8 vadovėlių ir mokymo priemonių bendraautorius. Viso paskelbė 32 mokslinio tyrimo darbus. 1980 m. balandžio 16 d. jam suteiktas docento vardas. Kartu su doc. V. Lukoševičiumi ir doc. P. Samoška parengė 103 psl. ataskaitą ,,Lietuvos VRE katilų degimo proceso optimizavimas išplėstame apkrovimų diapazone mažinant žalingų medžiagų susidarymą“. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. iki 30 dienos, kaip turistas lankėsi Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, o 1971 m. rugsėjo 3–15 dienomis - Kipre. Nuo 1972 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 30 d. stažavosi Lietuvos VRE (Elektrėnuose). Nuo 1979 m. rugsėjo 3 iki lapkričio 3 d. tokią pat stažuotę pakartojo, o nuo 1984 m. rugsėjo 5 iki gruodžio 30 d. stažavosi Maskvos energetikos institute. Apdovanotas LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir KPI garbės raštais, darbo veterano medaliu. 1988 m. birželio 23 d. išleidžiamas į pensiją. 1988 m. rugsėjo 1 d. buvo pakviestas dirbti docento pareigoms( 0,5 etatu) iki 1992 m. rugsėjo 1 d. 1993 m. leidykla ,,Mokslas”, išleido vadovėlį ,,Šiluminė technika”, kartu su bendraautoriais G. Gimbučiu, K.Kajučiu, V.Krukoniu ir P.Švenčianu. 330 p. 1994 m. leidykla ,,Technologija”, išleido mokymo priemonę ,,Garo ir vandens katilų konstrukcijo”. 72 p. 1993 m. balandžio 30 d. atleistas ryšium su išėjimu į pensiją, o 1993 m. gruodžio 25 d. mirė dėl išėminės širdies ligos.

Parengė Aleksandras Gluosnis

Variantas VIII tomui

Algimantas PRANCKŪNAS gimė 1929 m. gegužės 30 d. Alytaus apsk. Simno valsčiuje Zalivkų kaime. 1935 m. pradėjo lankyti Riečių pradžios mokyklą, kurioje mokytojavo tėvas, 1939 m. įstojo į Gudelių pradinės mokyklos šeštąjį skyrių. Jį baigęs 1940 m. įstojo į Alytaus gimnaziją. . 1947 m. ją baigęs įstojo į Kauno Valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą, 1952 m. įgijo inžinieriaus, mechaniko-šiluminininko diplomą.

1952 m.rugsėjo 1-ąją skiriamas Šiluminių variklių katedros asistentu. Nuo 1955 m. rugsėjo 1 d. skiriamas vyr. dėstytoju. Dėstė pramoninės termoenergetikos disciplinas. 1959 m išvyksta į Maskvos energetikos instituto (MEI) aspirantūrą. Savo disertaciniame darbe nagrinėjo atominių elektrinių šiluminės dalies problemas. 1962 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Šiluminių variklių katedros asistentu. 1963 m. MEI mokslinėje taryboje apgynė technikos mokslų kandidato (dabar-daktaro) disertaciją. 1963 m. rugsėjo 1-ąją skiriamas minėtos katedros vyr. dėstytoju, 1964 m-docentu . Skaitė pramoninių krosnių, garo generatorių, šilumą išnaudojančių įrenginių kursus pramonės šiluminės energetikos specialybės studentams, vadovavo kursiniams ir diplominiams projektams. Parengė metodinius nurodymus (56 p.) garo generatorių kursiniams projektams atlikti, bei garo generatorių laboratorinių darbų aprašymus, vadovavo studentų mokslinio tyrimo darbams. 1974 m. išleistame ,,Bendroji šiluminė technika“ vadovėlyje parengė IV-ąjį skyrių ,,Katilinės“, kurį sudaro 11 poskyrių (306–412 p.), dalyvavo vykdant mokslinio tyrimo ir ūkiskaitinius darbus. Buvo dar 8 vadovėlių ir mokymo priemonių bendraautorius. Viso paskelbė 32 mokslinio tyrimo darbus. Kartu su doc. V. Lukoševičiumi ir doc. P. Samoška parengė 103 psl. ataskaitą ,,Lietuvos VRE katilų degimo proceso optimizavimas išplėstame apkrovimų diapazone mažinant žalingų medžiagų susidarymą“.

Apdovanotas ministerijos ir KPI garbės raštais, darbo veterano medaliu. 1988 m. birželio 23 d. išleidžiamas į pensiją. 1988 -1992 m.buvo pakviestas dirbti docento pareigoms 0,5 etato. Vadovėlio ,,Šiluminė technika” (1993, 330 p.) bendraautorius . 1994 m. leidykla ,,Technologija”, išleido mokymo priemonę ,,Garo ir vandens katilų konstrukcijos”, 72 p. 1993 m. gruodžio 25 d. mirė dėl išėminės širdies ligos.

Parengė Aleksandras Gluosnis, red. Vyt. Miškinis