Algirdas Stumbras

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
AStumbras.jpg

ALGIRDAS STUMBRAS gimė 1927 m. rugsėjo 24 dieną Kaune, operos režisieriaus Juozo Stumbro šeimoje. Mama Elena taip pat dainavo Juozo Naujalio, o vėliau Karmelitų bažnyčios choruose, siuvo skrybėles teatro spektakliams. Pats Algirdas irgi vaidino scenoje, lankė baleto studiją. Tačiau, baigęs progimnaziją, 1942 metais įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Išklausęs bendrąsias disciplinas, po pirmojo kurso ryžtingai pasirinko elektrotechniką. Šiam pasirinkimui liko ištikimas jau daugiau kaip 70 metų. 1946 m baigė Kauno politechnikumo elektrotechnikos skyrių ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur mokėsi iki 1951 m. Tėvams persikėlus į Vilnių, toliau mokslus tęsė Maskvos sąjunginio politechnikos instituto neakivaizdiniame skyriuje kurį, parengęs ir apgynęs diplominį darbą "100 MW galios Tytuvėnų šiluminė elektrinė durpių rajone", 1954 m. baigė ir įgijo inžinieriaus energetiko specialybę.

1944 m. gruodžio 14 dieną A. Stumbras pradėjo dirbti Kauno elektros tinklų avarinės brigados elektromonteriu, vėliau Petrašiūnų elektrinės budinčiuoju inžinieriumi. 1946 m. balandžio mėn. įkuriama Kauno energetikos rajono dispečerinė tarnyba ir Jis tampa dispečeriu. 1948 m.rugpjūčio mėn. pervedamas dirbti Petrašiūnų elektrinės budinčiuoju inžinieriumi. 1951 metais persikėlus į Vilnių jis dirba Centrinėje energetikos dispečerių tarnyboje, o nuo 1954 metų vadovauja šios tarnybos darbui. Elektrines sujungus lygiagrečiam darbui, dispečerinio valdymo svarba nepaprastai išaugo, todėl dispečerių tarnybos ugdymas, jos teritorinių ir funkcinių padalinių steigimas ir aprūpinimas buvo labai svarbūs. Algirdo Stumbro ir vėliau jį pakeitusio Juozo Martusevičiaus pastangomis ši tarnyba nuolat stiprėjo.

1957 m. rugpjūčio 1 dieną, kartu su dar 4 teritorinėmis elektros tinklų įmonėmis, įkuriami Vilniaus elektros tinklai. Vilniaus elektros tinklų direktoriumi paskiriamas Algirdas Stumbras, o 1958 m. jis tampa Energetikos valdybos vyriausiuoju inžinieriumi - viršininko pavaduotoju. Energetikoje, kaip techniškai sudėtingoje ir potencialiai pavojingoje pramonės šakoje, vyriausiojo inžinieriaus įgaliojimai ir atsakomybė buvo nepalyginamai didesni negu, sakykime, lengvosios pramonės įmonėse vyriausiųjų specialistų. Svarbiausiais techniniais ir oeratyvinio valdymo klausimais vyriausiasis inžinierius yra aukščiausia instancija. Dažniausiai vyriausiasis inžinierius būdavo direktoriaus ar viršininko pirmasis pavaduotojas. Keitėsi valdymo struktūros, įstaigų pavadinimai, tačiau pareigų esmė ir atsakomybė energetikos sistemoje išliko. A.Stumbro 34 metų darbo stažą toje pačioje darbovietėje ir tose pačiose pareigose galima laikyti ilgaamžiškumo rekordu. 1957-1961 m. aktyviai dalyvavo gelžbetoninių atramų gamybos sukūrimo Lietuvoje ir plataus jų panaudojimo elektros tinklų statyboje darbuose. Pažymėtini didžiuliai A. Stumbro nuopelnai pagrindžiant ir įdiegiant žemės ūkio objektuose šilumos tiekimą, naudojant naktinę elektros energiją. 1988 -1992 m. aktyviai gynė nuo nepamatuotų kaltinimų Kruonio HAE. Taigi visiškai pelnytai kaip tik A. Stumbras pasuko pirmojo KHAE agregato paleidimo raktą. Nuo 1992 metų kovo mėn. Algirdas Stumbras dirbo Lietuvos energijos Technikos ir informacijos skyriaus vadovaujančiu inžinieriumi, Pramonininkų konfederacijos konsultantu, Valstybės konsultantu.

A. Stumbras aktyviai dalyvavo įgyvendinant svarbiausius energetikos plėtros projektus, jis apie 30 metų, pačiu audringiausiu Lietuvos energetikos vystymo laikotarpiu buvo Lietuvos energetikos sistemos Technikos tarybos pirmininku. Lietuvos energetikos sistemos kūrimas, jungiant lygiagrečiam darbui elektrines, žemės ūkio elektrifikavimas, galingos šilumines elektrinės Elektrėnuose statyba, termofikacinių elektrinių Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose statyba, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pagrindimas ir statyba. Be A. Stumbro dėmesio neapsėjo ir Ignalinos atominės elektrinės projektuotojai, statytojai ir operatoriai. Reikėtų pažymėti išskirtinį A. Stumbro bruožą - sugebėjimą labai aiškiai argumentuoti savo poziciją, nenukrypti į smulkmenas, jausti strateginę kryptį. Energetikos įmonių specialistų rengimas, mokymo bazės kūrimas, Lietuvos mokslo institucijų įtraukimas į energetikos problemų sprendimą, energetikos statybos organizavimas ir industrializavimas , kuo nuolat rūpinosi Algirdas Stumbras, neginčijamai padėjo užtikrinti nuoseklią energetikos sistemos plėtrą ir patikimą darbą.

Algirdas Stumbras yra žinomas kaip aktyvus energetikos populiarintojas, jį daug kas pažįsta iš televizijos ekranų, radijo laidų ir spaudos puslapių. Daugelį metų jis vadovavo Energetikų mokslo ir technikos draugijai, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys, vienas iš Lietuvos narystės, nutrūkusios okupacijos metais, šioje taryboje atstatymo 1992 metais iniciatorių, dalyvavo daugelyje tarptautinių renginių, skaitė pranešimus konferencijose,susipažino su užsienio šalių energetikos įmonių darbu, priiminėjo užsienio šalių delegacijas, kurios iš A. Stumbro lūpų išgirsdavo ne tik tiksliai suformuluotus paaiškinimus apie energetiką, bet ir faktus apie Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ar kitą architektūros paminklą, kurių nepasakodavo gidai. Nuo 1996 m. iki 2010 m. jis vadovavo Lietuvos energetikų senjorų klubui.

Žmona Jolanta , gimusi 1929 m., baigusi Vilniaus universitete biologijos mokslus, daugelį metų dirbo VU Botanikos sode ir Inžinerinių tyrinėjimų institute. Sūnus Algirdas, gimęs 1955 m., transporto inžinierius mirė 2009m. Duktė Daiva, gimusi 1962 m., statybų inžinierė, ištekėjo ir gyvena Olandijoje.

A. Stumbras apie savo gyvenimą ir darbą energetikoje parašė ir 2007 m. išleido knygą "Prisiminimai". Vaizdas:Stumbras.pdf

Paruošė Saulius Kutas

Algirdo Stumbro interviu 2020.08.11: https://www.delfi.lt/atsakingas-poziuris/patirtis/baleto-sokeju-vos-netapes-lietuvos-energetikos-tevas-stumbras-ispeja-del-astravo-ae-taip-zaisti-su-ja-negalima.d?id=84949407


Žemiau A. Stumbras tarp buvusių bendradarbių. Iš dešinės: Juozas Jaraminas, Albertas Skardžius, Algirdas Stumbras, Renaldas Vaičiūnas, Jonas Tička, Algirdas Cimermonas.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Rinkmenos matmenys didesni nei 12,5 MP


20018AS.jpg Iš kairės: A. V. Mekas, R. Juozaitis, A. Stumbras, Vyt. Miškinis, S. Kutas, A. Stasiukynas, V. Stasiūnas 2018-09-25 pas 91 metų Algirdą Stumbrą

https://www.delfi.lt/atsakingas-poziuris/patirtis/baleto-sokeju-vos-netapes-lietuvos-energetikos-tevas-stumbras-ispeja-del-astravo-ae-taip-zaisti-su-ja-negalima.d?id=84949407


Odė Algirdui

Ant šlovingojo Algirdo Stumbro 1080 mėnesių sukakties rugsėjo dvidešimt ketvirtąją metuose du tūkstančiai septynioliktuose nuo Kristaus gimimo

Algirdai, brangus darbštuoli,

Nebegalime lig šiolei

Patikėti Tamstos metais,

Esate guvus – kaip reta.

Be fanfarų, be petardų

Šiandien tariam Jūsų vardą,

Gerbiam dorą darbininką,

Kurs nemėgsta pagyrimų,

Kaip besaikio pagėrimo.

Liaupsės jam netinka.

Tokio ryžto ir darbštumo,

Begalinio atkaklumo

Tyliai pavydėjom

Ir, maloniai susibūrę,

Sveikinti Jus progą turim

Sukakčiai atėjus.

Bet visiems mums aiškiai matos

Ji brangiam jubiliatui –

Joks ne jubiliejus.

Tai ir mes taip nevadinkim,

Tik tarp kitko pavaidinkim,

Kad visai netyčia

Į buveinę tokią jaukią,

Kai tik Algirdas pašaukia,

Susibėgom šičia.

  • * *

Jeigu elektra pradingtų,

Kraštą sutemos apimtų,

Tektų grįžti prie balanos,

Nes be rimto apšvietimo

Baigtųsi linksmi žaidimai

Ir atgimtų bėdos senos.

Vienas tikslas jungia mus – Jaunus ir veteranus –

Į sistemą stiprią, svarbią

Lietuvos visiems piliečiams.

Tegul pavyzdžiu jiems šviečia

Nepamainomas šis darbas.

O jame – ryškus ir rimtas,

Mūsų Algirdo pramintas

Toj sistemoj kelias.

Tegul lieka jis prasmingas

Žmones darantis laimingais

Prie šviesios lempelės!

  • * *

Laikas teka pro metų prieplaukas,

Verčia naujus kalendoriaus lapus.

Praeina ne viskas. Išlieka juk daug kas:

Jungtys, kur sieja brangius draugus,

Žmonės, kurių negali nemylėti

Už dovanojamą gėrį būties.

Tamstos draugystės mes pakylėti

Žinom, jog niekad ji neišblės

Toj širdyje, kuri plaka nerimdama,

Mūsų visų dėkingumo pripildoma

Kelkime taurę už Algirdą brangų

Ir ligi dugno išlenkim visi!

Ačiū likimui, kad šitoj padangėj

Dar galim pabūti bendram džiugesy!

Raštininkas Povilas Sigitas Krivickas