Cezaras Pšemeneckis

Gimė 1887 m. gegužės 12 d. Prienuose, smulkaus ūkininko šeimoje. Būdamas septinerių metų 1894m. rugsėjo mėn. 1d. įstojo į Prienų miesto pradžios mokyklą. Baigęs pradžios mokyklą, 1898 metais įstojo į Kauno valstybinę berniukų gimnaziją, kurią baigė 1907 metais. Suvokęs, kad jo gyvenimo tikslas – matemetika ir tikslieji mokslai, C. Pšemeneckis, nedvejodamas, per vasarą užsidirbęs kiek pinigų duodamas pamokas ruošiant kitus mokinius ir tėvų truputį rememas, iš gimtųjų Prienų išvyko studijuoti į Maskvos universitetą. Čia be didelių sunkumų išlaikė stojamuosius egzaminus į Fizikos matematikos fakultetą. Studijos jam sekėsi gerai, joms lėšas jis užsidirbdavo dėstydamas matematiką ir fiziką Maskvos mokyklose ar duodamas pamokas privatiem asmenims.

1911 m. C. Pšemeneckis sėkmingai apgynė diplominį projektą ir jam buvo suteikta inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Tuo pačiu metu jis susidomėjo naujai gimstančiu aviacijos mokslu ir draugų skatinamas, tų pačių metų rudenį pradėjo studijuoti Imperatoriškoje aukštojoje technikos mokykloje. Ją baigė 1918 m. Kaip gabus studentas buvo pakviestas dirbti į garsaus rusų mokslininko prof. N. Žukovskio aerodinamikos laboratoriją. Remdamasis atliktais bandymais ir skaičiavimais jis 1918 m. paruošė ir apgynė antrąjį diplominį projektą iš aviacijos teorijos. 1914 m. prasidejus karui, kartu studijuodamas, dėstė matematiką Aukštojoje tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, o taip pat ir Maskvos mergaičių gimnazijoje. Nuo 1918 iki 1923 m. dirbo įvairiose Maskvos tarnybinėse įstaigose.

1923 m. C. Pšemeneckis su šeima grįžo į gimtuosius Prienus, kur tuo laiku gyveno jo motina ir čia aktyviai įsijungė į atstatomąjį darbą. Padėjo organizuoti „Žiburio“ gimnaziją, joje dėstė matematiką ir fiziką, įrengė kuklią fizikos darbų laboratoriją, ruošė mokiniams konspektus. Išrinktas miesto tarybos nariu, pradėjo rūpintis švietimo klausimais ir miesto bei gretimų gyvenviečių elektrifikavimu. Jis gerai suvokė, jog elektra galėtų ne tik palengvinti žmonių gyvenimą, bet ir padėtų išspręsti daugelį socialinių problemų. To meto Prienai, turintys apie 4000 gyventojų, buvo karo smarkiai nualinti, merdėjo vietinė pramonė ir verslai, trūko darbų. Tačiau daugelis žmonių džiaugėsi atgauta nepriklausomybe, stengėsi įveikti ekonominius sunkumus, puoselėjo tautinį kultūrinį gyvenimą.

C. Pšemeneckio aukšta inteligencija, organizatoriaus ir diplomato talentai, lėmė kad jis gavo teisę lengvatinėmis sąlygomis sudaryti sutartis elektros tiekimui į Prienus su Kaune veikusia Lietuvos ir Belgijos akcine bendrove. 1928-1941 m. C. Pšemeneckis pravedė Prienų miesto, Birštono kurorto, Pakuonio, Išlaužo, Pabališkių, Strielčių, Ašmintos kaimų elektrifikaciją, kartu dirbdamas ir mokytojo darbą. Po didelių pastangų 1928-ųjų metų Kalėdos jau buvo šviesios... Pradėjęs vadovauti tuometiniam Elektros tinklo ir abonentų skyriui, C. Pšemeneckis šią veiklą tęsė Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Nenuilsdamas, neatsisakydamas savo svajonės matyti kraštą elektrifikuotą, dirbo iki garbaus amžiaus. Į užtarnautą poilsį išleistas tik 1962 m.

C. Pšemeneckis mokėjo derinti nelengvas pedagogo ir energetiko pareigas, kartu su žmona Ana aktyviai reiškėsi miesto ir krašto visuomeninėje veikloje, skatino kultūrinį miesto gyvenimą, daugelį renginių organizavo savo namuose. Čia viešėdavo garsūs meninikai, yra svečiavęsis 1934 m. net garsusis rusų dainininkas Fiodoras Šaliapinas, su kuriuo Pšemeneckiai bičiuliavosi, pats C. Pšemeneckis grieždavo smuiku. Cezarui Pšemeneckiui suteikti nusipelniusio mokytojo bei kultūros darbuotojo vardai. Jo darbas ir veikla įvertinti daugybe medalių. Dar svaresni jo buvusių mokinių, bendradarbių prisiminimai apie nepaprastai išsilavinusį, labai gerbiamą žmogų, ištikimą humanizmo bei demokratijos principams, sugebėjusį nepalūžti, nepasiduoti sudėtingais karo ir pokario metais. Mirė C. Pšemeneckis 1967 m. palaidotas Prienų kapinėse (1 eilėje prie pagrindinių vartų, dešinėje pusėje). Inžinieriaus ir mokytojo prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) namuose įkurtas Prienų krašto muziejus. Tai lyg savotiškas šio iškilaus žmogaus siekių įprasminimas. Muziejus atidarytas 1995 m. rugsėjo 16 dieną. C. Pšemeneckiui atminti muziejuje yra įrengta ekspozicija, kurioje atkurtas jo kambario fragmentas, taip pat muziejaus sodelyje pastatytas jam skirtas stogastulpis.

(Prienų krašto muziejaus medžiaga)