Eugenijus Užpuras

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Ušpūras.jpg

Eugenijus Ušpuras gimė 1955 m liepos 24 d. Sibire, Irkutsko srityje, Vytauto (1927-1994 m.) ir Tamaros (gim. 1932 m.) šeimoje Jo seneliai ir tėvai buvo 1948 m. Lietuvos tremtiniai, ūkininkai iš Joniškio krašto. 1963 m., šeimai grįžus iš tremties, teko apsistoti Naujojoje Akmenėje.

Eugenijus 1972 m baigė šio miesto pirmąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos - fizikos fakultetą. 1977 m., baigęs Vilniaus universitetą, pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų (dabar Lietuvos energetikos) instituto Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje: inžinierius, stažuotojas - tyrėjas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Čia jis atliko pirmuosius šilumos mainų procesų tyrimus, taikant matematinius metodus. Nuo 1999 m. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vedėjas, 2000 m. išrenkamas Lietuvos energetikos instituto (LEI) Tarybos pirmininku, 2004-2014 m. - LEI direktorius, 2001 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.

1986 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją . 1998 m. - habilituoto daktaro disertaciją “Pernešimo procesų, vykstančių RBMK-1500 energetiniuose įrenginiuose modeliavimas”. Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys - šilumos ir impulso pernešimo procesų įvairios paskirties branduoliniuose reaktoriuose tyrimai, deterministinė branduolinių įrenginių saugos analizė, branduolinių ir termobranduolinių technologijų kūrimas, energetinio saugumo ir technologijų rizikos analizė. Eugenijus Ušpuras yra paskelbęs daugiau kaip 400 straipsnių, yra 3 išradimų autorius.

1996 - 2000 m. dėstė Kauno technologijos universitete, 2001 m. tapo profesoriumi. Daugelyje užsienio šalių universitetų, svarbiose tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose, simpoziumuose ir kongresuose skaitė pranešimus. Ypatingi jo nuopelnai vertinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) saugą, kuriant ir diegiant antrajame IAE energetiniame bloke antrąją nepriklausomą stabdymo sistemą, pagrindžiant branduolinės energijos svarbą bendrame energijos balanse.

Eugenijus Ušpuras buvo Europos branduolinės asociacijos, Europos Sąjungos INTAS programos mokslinės tarybos, Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto, Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos narys. Eugenijus Ušpuras buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklu, 2005 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas.

Eugenijus domėjosi savo jaunystės kraštu, lankydavosi Naujojoje Akmenėje, rūpinosi rajono intelektualinio potencialo ugdymu, aktyvus filatelijos entuziastas, buvo Lietuvos filatelistų sąjungos ir Kauno skyriaus pirmininkas, už pašto ženklų kolekcijas parodose pelnė medalių ir kitų apdovanojimų, 2008 - 2009 m. buvo Lietuvos plaukimo federacijos vadovas.

Eugenijus Ušpuras su žmona Natalija, vadybininke (gim. 1955 m.) užaugino du sūnus Antaną (gim. 1979 m.) vadybininką, ir Grigorijų (gim. 1983 m.) plaukimo mokyklos padalinio vadovą.

Eugenijus Ušpuras staiga mirė 2019 m. spalio 12 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse .

Parengė Saulius Kutas 2024-02-27







EUGENIJUS UŠPURAS (1955–2019)

Gimė tremtyje 1955 07 24, Irkutsko sr., Rusijoje, sugrįžus į Lietuvą, 1962–1972 mokėsi N. Akmenės 1-ojoje vid. m-kloje, 1972–1977 studijavo Vilniaus Universitete, po studijų įsidarbino Fizikinių-techninių energetikos problemų institute (dabar Lietuvos energetikos institutas) inžinieriumi, 1982–1985 mokėsi instituto aspirantūroje, 1986 m. apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją ir iki 1993 m. dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Ignalinos atominė elektrinė (IAE) buvo perimta Lietuvos jurisdikcijon ir jos saugiai eksploatacijai užtikrinti buvo būtina sukurti mokslinės paramos struktūrą. Eugenijus Ušpuras ėmėsi šio labai svarbaus uždavinio ir nuo 1994 m. tapo Ignalinos AE mokslinės saugos analizės grupės(ISAG) vadovu. Jo vadovaujami ISAG mokslininkai tapo pagrindiniais Lietuvos Vyriausybės, Valstybinės atominės energetikos inspekcijos moksliniais konsultantais. Nuo 1999 m. ISAG buvo perorganizuota į Branduolinių įrenginių saugos laboratoriją, kurios vadovu tapo Eugenijus Ušpuras.

Sukaupta patirtis branduolinės energetikos RBMK reaktorių sunkiųjų avarijų valdyme buvo dėsningai įkūnyta 1998 m. apginant habilituoto daktaro disertaciją. Moksliniai darbai 1994-2004 m. laikotarpyje, atliekant deterministinius ir tikimybinius tyrimus ir priimant inžinerinius sprendimus gerinant Ignalinos AE saugą ir patikimumą, 2006 m. buvo įvertinti Lietuvos mokslo premija. 2006 m. vykusioje IV tarptautinėje parodoje “Kaunas 2006” Prof. Eugenijaus Ušpuro koordinuotas projektas „Branduolinio kuro pervežimas papildomam išdeginimui iš IAE 1 –ojo bloko į 2-ojo bloko reaktorių technologijos sukūrimas“ buvo apdovanotas nominacija „Geriausio mokslinio sprendimo, sukurto Kaune, diegimas versle“. Šiame projekte pasiekti rezultatai garantavo IAE kelių šimtų milijonų dolerių sutaupymą, kadangi reikėjo pirkti mažiau naujų branduolinio kuro kasečių, atitinkamai mažiau jų reikės patalpinti į radioaktyvų atliekų saugyklas. Puikūs Eugenijaus Ušpuro organizaciniai gebėjimai atsiskleidė 2004-2014 m. vadovaujant institutui, kai buvo pasiektas platus tarptautinis pripažinimas, kas buvo patvirtinta vis platesniu instituto mokslininkų dalyvavimu Europos šeštos ir septintos Bendrųjų Programų bei Horizontas 2020 programos projektuose.

Profesorius, habilituotas daktaras Eugenijus Ušpuras įnešė žymų indėlį į Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos mokslo vystymą. Savo darbais jis žinomas ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. Lietuvoje jo kvalifikacija įvertinta suteikiant Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario statusą, skiriant Lietuvos mokslo premiją (2005) ir LMA įsteigtą Algirdo Žukausko premiją (2008). Eugenijus Ušpuras buvo Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas, Europos akademinės mokslo konsultacinės tarybos energetikos valdymo grupės narys, Europos branduolinės draugijos narys. Jo patirtis įvertinta paskiriant jį Bendrųjų ES mokslinių programų 2004-2020 m. Euratom mokslinio- techninio komiteto nariu, Lietuvos atstovu Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo tinkle, Slovėnijos mokslo agentūros ekspertu, MITA Fizinių ir technologijos mokslų tarybos pirmininku. Sukauptas žinias branduolinės energetikos saugos, elektrinių ir pramonės objektų rizikos analizės, termohidraulinių procesų analizės ir kitose srityse Eugenijus Ušpuras skleidė mokslinėse publikacijose - parengė kartu su bendradarbiais daugiau kaip 350 publikacijų užsienyje cituojamuose žurnaluose, dalyvavo virš šimto tarptautinių konferencijų, inovacinius sprendimus apgynė 3 patentais. Taip pat jis buvo žurnalo “Energetika” vyr. redaktorius, žurnalų “Science and Technology of Nuclear Installations” ir “Journal of Engineering Physics and Thermophysics” redakcinių kolegijų narys.

Eugenijaus Ušpuro veikla buvo nukreipta į mokslo ir studijų procesų suartėjimą. Nuo 1996 m. jis dėstė Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedroje. 2001 m. Kauno technologijos universiteto senatas jam suteikė profesoriaus pedagoginį mokslo vardą technologijos mokslų srities energetikos ir termoinžinerijos kryptyje, buvo jungtinės doktorantūros su KTU komiteto narys, Europos branduolinės saugos kvalifikacijos kėlimo instituto ENSTTI valdybos narys. Jam vadovaujant ir konsultuojant daktaro disertacijas apgynė dešimtys doktorantų. Prof. Eugenijus Ušpuras 2000 – 2004 m. ir 2014 – 2019 m. buvo išrinktas Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininku.

Prof. Eugenijui Ušpurui būnant Lietuvos energetikos instituto direktoriumi ir Asociacijos „Santakos slėnis“ valdybos nariu buvo įsteigtas Kaune mokslo, studijų ir verslo slėnis „Santaka“. Jis buvo AB „Kauno energija“ valdybos nariu, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentu, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu, Lietuvos filatelistų sąjungos pirmininkas.

Prof. Eugenijus Ušpuras Lietuvos Respublikos prezidento dekretu apdovanotas Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m., Lietuvos energetikų Garbės ženklu (2009), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA Garbės ženklu (2011), Lietuvos pramoninkų konfederacijos Aukso ženklu (2012), Lietuvos plaukimo federacijos Aukso ženklu (2014), Kauno miesto II-ojo laipsnio Santakos Garbės ženklu (2017).