Jėvsignėjus Nikitinas

NIKITINAS Jėvsignėjus gimė 1933 m. rugpjūčio 18 d. Aukštakalnių kaime, Dūkšto vls., Zarasų aps., daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi Salako vidurinėje mokykloje. 1950 metais Jėvsignėjus su tėvais ir trimis broliais iš Aukštakalnių kaimo persikėlė gyventi į Kauną.

1957 m. Jėvsignėjus baigė Kauno Politechnikos instituto šiluminės energetikos specialybės kursą ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Tais pačiais metais buvo paskirtas dirbti Utenos elektros tinklų skyriaus viršininku.

Po Utenos elektros tinklų skyriaus reorganizavimo į Utenos elektros tinklus 1964 metais Jėvsignėjus Nikitinas buvo perkeltas dirbti Gamybinės techninės tarnybos viršininku. Šiose pareigose jis dirbo 34 metus, pasižymėdamas kaip geras strategas, darbų organizatorius, o siekdamas gerinti darbą pateikdavo ir racionalizacinių pasiūlymų.

Kaip paradoksaliai beskambėtų, deja tolimesnei jo karjerai tarybiniais metais sutrukdė Jėvsignėjaus tėtis Josifas. Jis, būdamas sentikių šventiku buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausios Sentikių tarybos pirmininku ir Lietuvos Sentikių Dvasinės komisijos pirmininku. To užteko, kad tuometiniai Utenos rajono partiniai vadovai Jėvsignėjų įtrauktų į nepatikimųjų sąrašą. Dar dirbdamas Utenos elektros tinkluose organizavo Utenos sentikių maldos namų statybą. 1991 m. išėjo į pensiją ir pradėjo dirbti sentikių maldos namų dvasininku Vilniuje.

Jėvsignėjus su žmona Lidija (Domeikaite) Nikitiniene turėjo 3 vaikus: Anastasiją Vasiljevą (1958), Liviją Kondrašovą (1959), Pavelą Nikitiną (1966). Visą laisvalaikį Jėvsignėjus praleisdavo su šeima. Kartu važiuodavo į gamtą, žvejoti, grybauti, išsiruošdavo į žygius su palapinėmis. Tėvo dėka šeima aplankė visus gražiausius, įdomiausius Aukštaitijos ir Žemaitijos kampelius. Vaikams jis buvo ne tik tėvas, jis buvo draugas, jis buvo stiprioji šeimos siena, į kurią visada galima atsiremti.

Jėvsignėjus buvo sporto fanatas. Jis ne tik stebėjo visas sportines varžybas, bet ir pats dalyvavo krepšinio, tinklinio, stalo teniso varžybose, gerai žaidė šaškėmis ir šachmatais. Mėgo boksą, kilnojo girą, galėjo nulenkti ranką bet kam. Dukras į sportą (sportinė gimnastika, rankinis) taip pat atvedė tėvas. Labai mėgo žvejybą. Ypatingą dėmesį skyrė bitininkystei. Turėjo gražų ir stiprų balsą. Daug metų dainavo Utenos kultūros centro „Aukštaičių“ chore. Vienas iš Utenos verslininkų Arūnas Lubys prisimena: „Nikitinas buvo charizmatiškas žmogus, turėjo neeilinę iškalbą. Kalbėjo visada konkrečiai, visada turėjo pasiūlymų, ir jei ką žadėdavo – tai ir padarydavo.“

Parengė Jurgis Dambrava