Jonas Šimkus
Prof. Jonas Šimkus gimė 1873 m. balandžio 25 d. (kai kur nurodoma 1872 m. balandžio 22 d.). Dūseikių kaime (Telšių vls., aps.). Mokėsi Telšiuose, Palangoje, Šiauliuose ir Liepojoje. Nors jo tėvai buvo gana turtingi ūkininkai, bet nesutikus stoti į kunigų seminariją, iš tėvų toliau mokslui siekti jokios paramos negavo. Jis mokslo siekė savo jėgomis.
Turėdamas tik 17 metų J. Šimkus išvyko į Rusiją. Čia Petrapilyje savanoriu įstojo į kariuomenę. Vėliau įstojo į Medicinos akademiją, kurioje neilgai studijavęs susirgo, ir dėl to išstojo. Po to išvyko į Pietų Rusiją. Kurį laiką gyveno Rostove prie Dono ir Vladikaukaze. Iš čia persikėlė į Maskvą. 1900 m. J. Šimkus baigė Maskvos universitetą (chemijos specialybę), kur 1903 m. gavo chemijos, 1906 m. - farmacijos magistro laipsnį. 1904 - 1905 m. buvo Kazanės universiteto docentas. 1906 m. tobulinosi Ženevos universitete. 1906 - 1916 m. Maskvos universitete ėjo docento ir profesoriaus pareigas. Profesoriavo taip pat Ivanovo Voznesensko politechnikos institute. Gyvendamas Maskvoje, J. Šimkus aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų veikloje. Keletą kartų Maskvos universiteto ir Švietimo ministerijos buvo komandiruotas į užsienį. Jis buvo Rusijos inžinierių sąjungos vicepirmininkas ir chemikų sąjungos pirmininkas.
Į Lietuvą J. Šimkus grįžo 1918 m. pabaigoje. Grįžęs ėmėsi darbo daugelyje sričių. 1918 - 1919 m. jis - antrosios ir ketvirtosios Lietuvos vyriausybės (Ministrų kabineto pirmininkas M. Sleževičius) prekybos ir pramonės ministras. Visą laiką rūpinosi svarbiausiomis mūsų krašto ekonominio gyvenimo problemomis, savo tautos reikalais. Prof. J Šimkus buvo tvirtai įsitikinęs, kad ekonominis Lietuvos stiprėjimas yra pagrindas kultūriniam ir visokeriopam jos kilimui. 1931 m. jo rūpesčiu įsteigti pirmieji lietuvių prekybos kursai, kurių tikslas buvo rengti sąmoningus lietuvių prekybininkus. 1921 - 1922 m. šeštojoje, K. Griniaus vadovaujamoje, Lietuvos vyriausybėje J. Šimkus buvo krašto apsaugos ministras. Jam einant šias pareigas, buvo organizuoti aukštieji karininkų kursai.
Pradėjus veikti Lietuvos universitetui, J. Šimkus buvo pirmasis jo rektorius ir daug metų – Technikos fakulteto organinės chemijos technologijos katedros vedėjas. Dėstė organinės chemijos technologiją, keletą jos spec. kursų, technikinę chemiją, visuomenės ūkio mokslo pagrindus, įmonių organizaciją, privataus ūkio pagrindus. Jo paskaitų klausėsi studentai technikai, chemikai, fizikai, farmacininkai, ekonomistai. Jis visuomet domėjosi studentų gyvenimu, dalyvavo jų organizacijose, juos šelpdavo ir prireikus jiems visokeriopai padėdavo. J. Šimkus atstovavo mūsų krašto chemikams ir Lietuvos universitetui daugelyje užsienio suvažiavimų. Dar gimnazistas J. Šimkus dalyvavo įvairiose lietuvių slaptose draugijose, studijų metais reiškėsi slaptoje Maskvos lietuvių studentų draugijoje, o vasaros metu platino „Varpą“ ir kitą draudžiamą lietuvių spaudą. Save laikė demokratu, varpininku, bet nepriklausomoje Lietuvoje prie valstiečių liaudininkų partijos nebepritapo ir jokiai partijai nepriklausė; į visas vyriausybes įėjo kaip nepartinis, nors šiaip buvo vienas „Varpo“ bendrovės steigėjų. 1924 m. J. Šimkus buvo lietuvių - latvių draugijos pirmininkas, 1926 - 1940 m. - Norvegijos garbės konsulas, 1931 m. - vienas Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugijos steigėjų ir vadovybės narių. 1926 m. jis vienas Tarptautinio banko ir 1931 m. - Sidabrinės lapės bei įvairių kitų ūkinių draugijų steigėjų, vienas lietuvių verslininkų sąjūdžio pradininkų. Priklausė tarptautinėms taisyklingo darbo organizavimo ir odos pramonės chemikų draugijoms.
Prof. J. Šimkus buvo intelektualas, labai darbštus, visuomet sielojęsis savo tautos reikalais, pasiryžęs kiekvienam patarti ir padėti. Buvo kieto, žemaitiško būdo, tvirtų principų, nemėgstąs kompromisų. Tad gyvenime jis turėjo ir priešų. Prof. J. Šimkus mirė 1944 m. birželio 4 d. savo ūkyje Maironiškių kaime, Raudondvario vls., Kauno aps. Po trumpų religinių apeigų prie duobės su velioniu atsisveikino profesoriai: teologas S. Gruodis, chemikas A. Purėnas, ekonomistas P. Šalčius ir kiti. J. Šimkus buvo palaidotas katalikų kapinėse, Vytauto prospekte, Kaune, ties Dariaus ir Girėno mauzoliejumi. Vėliau prof. J. Šimkaus kapas buvo perkeltas į Kauno Petrašiūnų kapines.
Parengė Vilius Šaduikis