Juozapas Montvila
Juozapas Montvila (lenk. Józef Montwiłł, 1850 m. kovo 9 d. Mitėniškių dvare prie Šėtos,Kėdainių apskrityje, mirė – 1911 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius.
Kilmingai Montvilų giminei priklausė Gudelių, Karpiškių, Vaivadiškių Veranionių, Troškūnų ir kiti dvarai. Tėvas, Mitėniškių dvaro savininkas, Stanislovas - gimęs 1810 m., motina - gimusi 1820 m. Šeimoje buvo 4 broliai: Aleksandras, Stanislovas, Juozapas, Vincentas ir sesuo Zofija. Tėvas ir sūnus Stanislovas dalyvavo 1863 m. sukilime, sūnūs Aleksandras, Stanislovas ir Vincentas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio miesto bei dvarų Kėdainių ir Ukmergės apskrityse kultūriniame gyvenime. Juozapas 1866 m. baigė Vilniaus gimnaziją, 1972 m. Sankt Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Berlyne, Vienoje ir Krokuvoje studijavo socialogiją ir ekonomiką. 1886 m. Šetoje įsteigė ir išlaikė audėjų mokyklą "Birutė", rėmė ir organizavo labdaringą veiklą.
Grįžęs į Lietuvą kurį laiką gyveno ir ūkininkavo Šėtoje. Perėmė bei reorganizavo Vilniaus prekybos banką. Nuo 1885 m. Vilniaus žemės banko steigėjas, vienas direktorių, faktinis jo vadovas, Vilniaus prekybos banko vadovybės narys. Vilniaus miesto dūmos narys,Rėmė visuomeninę, kultūrinę veiklą. Per maždaug du dešimtmečius įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų: vaikų vasaros poilsio stovyklų, vaikų globos draugiją, muzikos ir dailės mokyklas, 1905 m. – muzikos draugiją „Liutnia“, našlaičių prieglaudą, nakvynės namus, ambulatoriją neturtingiesiems, jiems organizavo ir nemokamus pietus. Mitėniškių dvare įkūrė paskolos kasą valstiečiams, rėmė Šėtos neturtingųjų prieglaudą. Taip pat 5 žiemas savo lėšomis išlaikė mokyklą neturtingųjų vaikams, apmokėdavo vaistus neturtingiesiems ligoniams ir pan. Jo pastangomis Šėtoje buvo įkurtas Valstiečių bankas, kuriame pats keletą metų dirbo neatlyginamai. Šėtoje įsteigė pagalbos neturtingiesiems draugiją, 1896 m. Šėtoje – audėjų mokyklą „Birutė“ (ją išlaikė) ir kitas, rūpinosi jų finansavimu, skyrė nemažai savo lėšų. Nuo 1888 m. įėjo į Vilniaus Labdaros draugijos vadovybę, ėmėsi aktyvios veiklos Vilniuje. Daugelis tų draugijų ir visuomenės organizacijų įsikūrė J. Montvilos rūpesčiu ir daugiausia jo lėšomis restauruotuose pranciškonų vienuolyno rūmuose. Jo iniciatyva Vilniuje pastatyta nemažai gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų. 1896–1898 m. inicijavo 4 gyvenamųjų kolonijų (namų bendrijų) statybą gražiose Vilniaus vietose (Lukiškėse, Piromonte, Rasose). J. Montvilos pastangomis jo kraštietis architektas Vaclovas Michnevičius atvyko kurti į Lietuvą, čia dirbdamas suprojektavo (arba rekonstravo) daug Vilniaus pastatų ir bažnyčių, buvo Pranciškonų vienuolyno restauracijos projekto Trakų gatvėje bendraautorius. J. Montvilos užsakymu ir jam vadovaujant 1889–1891 m. pastatytas tuometinio Žemės ūkio banko pastatas Vilniuje, Gedimino pr. 6 (dab. Lietuvos bankas, projekto autorius – architektas Vincentas Gorskis).
Su broliu Stanislovu (1850-1916 m.) įkūrė „Brolių Montvilų fondą“ visuomeninėms ir labdaros organizacijoms remti. 1898 m incijavo Vilniaus centrinės elektrinės statybą, kuri pradėjo veikti 1903 m. Kartu su kitais 1907 m. įkūrė ir finansiškai rėmė Vilniaus mokslo bičiulių draugiją. 1897 m. išrinktas Vilniaus miesto galva, bet Rusijos imperijos valdžios nepatvirtintas, 1907–1911 m. Rusijos III Valstybės Dūmos deputatas ir Vilniaus miesto burmistras.
J. Montvilos inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe – jis parėmė varpo išliejimo darbus. Labdarys buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą (angelo skulptūra). 1927 m. greta palaidotas lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius. Po mirties taip pat buvo sukurtos didžiojo labadario ir jo tėvo Stanislovo epitafijos Šėtos bažnyčioje, saugomos Šėtos vidurinės mokyklos muziejuje. 1931 m. rugsėjo 3 d. skverelyje tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių pastatytas paminklas J. Montvilai atminti.
Parengė Saulius Kutas.