Juozas Algimantas Naujokas
Juozas Algimantas Naujokas apie save:
Gimiau 1941 m. gegužės 30 d. Šmurų k., Veiverių vls., Marijampolės aps., valstiečių šeimoje. Tėvas Tadas Naujokas, motina Antanina Naujokienė - Gustaitytė – brigados generolo lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio pusseserė. Tėvo brolis Matas buvo Lietuvos kariuomenės pulkininkas, pasitraukė į vakarus. 1946 m. sausio mėn. mūsų namuose nakvojo partizanai, įvyko mūšis su rusais. Tėvus suėmė ir nuteisė. Vyriausiam broliui Jonui suėjo 18 metų tai įstojo į partizanus ir tais pačiais metais kautynėse su rusų okupantais žuvo Prienų rajone. Tėvas Kazanės kalėjime kalėjo 10 metų, brolis Vytautas Sibire lageriuose 5 metus, motina tremtyje Sverdlovsko srityje išbuvo 10 metų. Išbuvę bausmes grįžo į Lietuvą. Sesuo ir aš likome Lietuvoje ir mokėmės. 1959 m. baigiau Veiverių vidurinę ir įsidarbinau Anykščių mechanizuotoje kolonoje elektromonteriu. Montavome transformatorines bei 0,4 - 10 kV oro linijas. Kitais metais gavau rekomendaciją iš įmonės ir įstojau mokytis į Kauno politechnikos institutą elektrotechnikos fakultetą elektros tinklų ir sistemų specialybę. Tais metais iš dirbusių gamyboje ir grįžusių iš armijos buvo sudaryta grupė, kurioje pirmą ir antrą kursą galima buvo baigti per metus. 1964 m. įgijau inžinieriaus elektriko diplomą ir pagal paskyrimą nuo 1965 m. sausio mėn. pradėjau dirbti Kapsuko (Marijampolės) elektros tinklų rajono meistru. Nuo 1965 m. iki 1973 m. dirbau Vilkaviškio elektros tinklų rajono viršininku, o nuo 1973 m. – Alytaus elektros tinklų gamybos ir technikos tarnybos viršininku. Šiose pareigose (tarnybos pavadinimai keitėsi) dirbau iki 2004 m.
Pradėjus dirbti Vilkaviškio rajone pagrindinis rūpestis buvo užtikrinti elektros tiekimą ž.ų. gamybiniams objektams. Problema - laidų trūkimai 10 kV oro linijose. Viena iš priežasčių - nepatikimas laidų tvirtinimas prie izoliatorių. Pabandėme tvirtinimui naudoti lankelius. Pasiteisino. Elektromonteris J.Jurgelaitis lankelių lankstymui pagamino stakles ir šis tvirtinimo būdas taikomas visoje Lietuvoje. Kita gedimų priežastis – per daug 10 kV oro linijose buvo statoma skyriklių, kurie dažnai gesdavo. Remiantis statistiniais duomenimis atlikau skaičiavimus ir sudariau metodiką skyriklių optimalių montavimo vietų parinkimui (žurnalas Mokslas ir technika 1977 m. nr.11). Teko daug padirbėti tyrinėjant gelžbetoninių atramų irimo ir lūžimo priežastis, duoti rekomendacijas Kauno gelžbetoninių atramų gamyklai. Elektros energijos nuostolių mažinimui buvo gautas nurodymas transformatorinėse montuoti kondensatorių baterijas. Atlikau skaičiavimus ir parinkau kriterijus kuriose transformatorinėse jas tikslinga montuoti. Šiuo klausimu Lietuvos energetikų pasitarime dariau pranešimą. Iširus kolūkiams, gamybinių objektų apkrovimai sumažėjo ir jas teko išmontuoti. Nelegalių vartotojų išaiškinimui orinėse linijose sugalvojau naudoti teleskopines srovės matavimo lazdas, o kabelinėse linijose nelegalių atšakų suradimui – oscilografus. Su jų pagalba buvo išaiškinta daug elektros energijos vagysčių.
Nuo 1976 m. esu medžiotojas, ,,Medeinės“ medalio savininkas. Medžioju lig šiol. Turiu žmoną ir tris sūnus. Visi vaikai turi aukštuosius išsilavinimus, vedę ir dirba Lietuvoje. Turime aštuonis anūkus.
Parengė Juozas Algimantas Naujokas
Juozo Algimanto Naujoko biografija.
Gimiau 1941 m. gegužės 30 d. Šmurų k., Veiverių vls., Marijampolės aps., valstiečių šeimoje. Tėvas Tadas Naujokas, motina Antanina Naujokienė. Mamos mergautinė pavardė Gustaitytė – brigados generolo lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio pusseserė. Tėvo brolis Matas buvo Lietuvos kariuomenės pulkininkas, kuris karo metais pasitraukė į vakarus. 1946 m. sausio mėn. mūsų namuose nakvojo partizanai, užėjo rusai ir susišaudymo metu buvo nukautas rusų NKVD leitenantas. Mes keturi vaikai pabėgome iš namų ir slapstėmės pas pažįstamus, gimines. Tėvus suėmė ir nuteisė. Vyriausiam broliui Jonui suėjo 18 metų tai įstojo į partizanus ir tais pačiais metais kautynėse su rusų okupantais žuvo Prienų rajone. Kitas jaunesnis brolis Vytautas buvo nepilnametis. pora metų slapstėsi, bet vėliau buvo suimtas ir nuteistas. Tėvas Kazanės kalėjime kalėjo 10 metų, brolis Vytautas Sibire lageriuose 5 metus, motina tremtyje Sverdlovsko srityje išbuvo 10 metų. Išbuvę bausmes grįžo į Lietuvą. Sesuo ir aš likome Lietuvoje ir mokėmės. 1959 m. baigiau Veiverių vidurinę mokyklą ir norėjau stoti į Kauno politechnikos institutą. Tam reikėjo gauti rajono komjaunimo komiteto rekomendaciją. Kreipiausi, bet kadangi nebuvau komjaunuolis tai jos negavau. Todėl tais pačiais metais įsidarbinau Anykščių mechanizuotoje kolonoje elektromonteriu. Montavome transformatorines bei 0,4 - 10 kV oro linijas. Kitais metais gavau rekomendaciją iš įmonės ir įstojau mokytis į Kauno politechnikos institutą elektrotechnikos fakultetą elektros tinklų ir sistemų specialybę. Tais metais iš dirbusių gamyboje ir grįžusių iš armijos buvo sudaryta grupė, kurioje pirmą ir antrą kursą galima buvo baigti per metus. Tą ir padariau. 1964 m. įgijau inžinieriaus elektriko diplomą ir pagal paskyrimą nuo 1965 m. sausio mėn. pradėjau dirbti Kapsuko (Marijampolės) elektros tinklų rajono meistru. Nuo 1965 m. iki 1973 m. dirbau Vilkaviškio elektros tinklų rajono viršininku, o nuo 1973 m. – Alytaus elektros tinklų gamybos ir technikos tarnybos viršininku. Šiose pareigose (tarnybos pavadinimai keitėsi) dirbau iki 2004 m. Baigęs darbą elektros tinkluose dar 2 metus būdamas pensininku dirbau inžinieriumi UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“.
Pradėjus dirbti Vilkaviškio rajone pagrindinis rūpestis buvo užtikrinti elektros tiekimą ž.ų. gamybiniams objektams. Problema - laidų trūkimai 10 kV oro linijose. Viena iš priežasčių - nepatikimas laidų tvirtinimas prie izoliatorių. Pabandėme tvirtinimui naudoti lankelius. Pasiteisino. Elektromonteris J.Jurgelaitis lankelių lankstymui pagamino stakles ir šis tvirtinimo būdas taikomas visoje Lietuvoje.
Kita gedimų priežastis – per daug 10 kV oro linijose buvo statoma skyriklių, kurie dažnai gesdavo. Remiantis statistiniais duomenimis atlikau skaičiavimus ir sudariau metodiką skyriklių optimalių montavimo vietų parinkimui (žurnalas Mokslas ir technika 1977 m. nr.11). 1980 - 1981 m. neakivaizdiniu būdu mokiausi Maskvoje vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute ir šia tema apsigyniau diplominį darbą.
Praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje buvo organizuojamos profesinės meistrų ir elektromonterių respublikinės bei Šiaurės vakarų energetinės sistemos varžybos. Alytaus komanda net tris kartus atstovavo Lietuvą Šiaurės vakarų energetinės sistemos varžybose. 1979 m. Leningrade iškovojome antrą vietą. Komplektuoti, ruošti ir būti komandos vadovu tekdavo man.
Teko daug padirbėti tyrinėjant gelžbetoninių atramų irimo ir lūžimo priežastis. Ne kartą Kauno gelžbetoninių atramų gamykloje teko stebėti gamybos procesą ir tartis su specialistais dėl jų kokybės pagerinimo. Nustačiau naujų g/b atramų brokavimo kriterijus.
Kaimo vietovėse 0,4 kV orinės elektros linijos buvo tokios ilgos, kad gale linijos įvykus trumpam jungimui apsauga neveikdavo, linijos neatsijungdavo. Kyldavo pavojus žmonėms, didėjo nuostoliai tinkle. Paruošiau kompiuterinę programą (su sūnaus pagalba) kilpos fazė – nulis trumpo jungimo srovių skaičiavimui. Tas leido greičiau parinkti sekcionavimo dėžių ar papildomų transformatorinių statymo vietas.
Elektros energijos nuostolių mažinimui buvo gautas nurodymas transformatorinėse montuoti kondensatorių baterijas. Atlikau skaičiavimus ir parinkau kriterijus kuriose transformatorinėse jas tikslinga montuoti. Šiuo klausimu Lietuvos energetikų pasitarime dariau pranešimą. Iširus kolūkiams, gamybinių objektų apkrovimai sumažėjo ir jas teko išmontuoti.
Nelegalių vartotojų išaiškinimui orinėse linijose sugalvojau naudoti teleskopines srovės matavimo lazdas, o kabelinėse linijose nelegalių atšakų suradimui – oscilografus. Su jų pagalba buvo išaiškinta daug elektros energijos vagysčių.
Esu dekingas buvusiems Alytaus elektros tinklų įmonės vadovams a.a. Rimgaudui Skritulskui, Algimantui Šopiui, Vitui Blažauskui, kurie skatino pažangių naujovių diegimą ir padėjo jas įgyvendinti.
Nuo 1976 m. esu medžiotojas, ,,Medeinės“ medalio savininkas. Medžioju lig šiol. Turiu žmoną ir tris suaugusius sūnus. Visi vaikai turi aukštuosius išsilavinimus, vedę ir dirba Lietuvoje. Turime aštuonis anūkus.
Parengė Juozas Algimantas Naujokas