Juozas Martusevičius
Juozas Martusevičius gimė 1920 m. spalio 23 d. Kėdainių r.,netoli Šėtos. Baigęs gimnaziją, 1943 m. įstojo į Kauno Politechnikumą, bet karas sutrukdė. 1947–1952 m. studijavo Kauno politechnikos instituto elektrotechnikos fakultete, kur įgijo elektros stočių, tinklų ir sistemų specialisto diplomą. Iki 1954 m. dirbo pagal paskyrimą Donbase pastotės budinčiuoju, vėliau viršininku. Nuo 1954 m. persikėlė į Lietuvos energetinę valdybą centrinės dispečerinės tarnybos režimų grupės vyresniuoju inžinieriumi, nuo 1957 m. – vyriausiasis dispečeris, 1963–1993 m. – dispečerinės tarnybos viršininkas. Jis nuolat rūpinosi patikimu ir ekonomišku elektros tinklų darbu, dispečerinio valdymo sistemos tobulinimu, naujos technikos diegimu, sumaniai ir jautriai vadovavo dispečerinės kolektyvui. Darbštus, pareigingas, iniciatyvus, taktiškas, santūrus, mandagus, kuklus, linksmas, išradingas – gerųjų šio specialisto savybių sąrašas būtų labai ilgas. Per ilgą profesinės veiklos laikotarpį daugybę kartų skatintas ir apdovanotas: raštais, ženkleliais, medaliais, premijomis.
Juozas buvo visuomenininkas ne iš pareigos, o iš prigimties. Tą darbą jis irgi dirbo kūrybiškai. Su entuziazmu rinko medžiagą, rengė knygas „Lietuvos energetika“ I t. (1982), II t.(1992); rūpinosi, kad pirmoji Vilniaus elektrinė taptų muziejumi. Aplink Juozą žmonės mielai būrėsi ir vėliau, jis traukė kitus savo asmenybės žavesiu. Buvo pagrindinis ilgametis energetikų senjorų klubo susitikimų organizatorius. Jis žavėjo aplinkinius humoru, nuoširdumu, dėmesingumu, pakantumu kitų nuomonei ir aktyvumu. Savo gyvenimiškąja energija jis lenkė daugelį jaunų žmonių, iki pat mirties dainavo ir šoko folkloro ansamblyje "Riduola" . Išėjęs į pensiją rūpinosi Lietuvos energetikos muziejaus įkūrimu, nuo 2003 m. iki mirties dirbo muziejuje, fondų saugotoju, ruošė leidinius "Lietuvos energetika" III ir IV t.
Mirė J. Martusevičius 2006 m. gruodžio 19 d. Palaidotas Kairėnų kapinėse.
Vilius Šaduikis
Sauliaus Kuto prisiminimai apie Juozą: Vaizdas:Martusevicius.pdf