Jurgis Kaunas

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Kaunas foto.jpg

Gimė 1908 04 19 Balseliškių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje, daugiavaikėje ūkininkų šeimoje (8 broliai ir 2 seserys). 1920-1926 lankė Naudžių pradžios mokyklą, Marijampolės mokytojų seminariją. Čia pasireiškė Jurgio polinkiai technikai. Jis lankydavosi elektros stotyse, prie tiltų, šulinių statybos. Vasarą tėviškėje pastatė pavyzdinį betoninį šulinį, vamzdžiais atvesdamas vandenį iš šaltinių, taip pat kombinuotus tvartus iš betono ir molio. 1926 įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, kurį baigė 1937, įgydamas inžinieriaus elektromechaniko diplomą. Jurgis Kaunas savarankiškai (be vadovo) parengė ir 1954 apgynė disertaciją Gyvsidabrio kontakto tyrinėjimas vienpolei mašinai ir įgijo technikos mokslų kandidato mokslinį laipsnį. 1957 jam suteiktas docento mokslinis vardas. Mokslas užsitęsė dėl karinės tarnybos, o ypač dėl to, kad trūko lėšų ir teko dirbti įvairiose vietose. Daugiausia dirbo Kauno elektrinėje: metus - elektromonteriu, ketverius - skaitiklių laboratorijos vadovu. Čia sumontavo įrenginį trifaziams skaitikliams tikrinti, kuriuo buvo tikrinami visi miesto elektros skaitikliai. Nuo 1936 iki mirties dirbo VDU, vėliau reorganizuotame į KPI: nuo 1940 - vyresnysis asistentas, netrukus - vyresnysis dėstytojas, nuo 1957 - docentas. Nuo 1944 iki 1963 vadovavo kelioms VDU ir KPI katedroms: Elektros mašinų (1944-1951), Pramonės įmonių elektros įrenginių (1951-1956), Pramonės įmonių elektrifikavimo (1956-1962) ir Gamybos automatizavimo (1962-1963).

Pradžioje, dirbdamas Elektrotechnikos katedroje (iki 1944), jis vedė elektrotechnikos pratimus ir laboratorinius darbus, vėliau skaitė elektros traukos, elektros aparatų, elektros mašinų, aukštosios įtampos, dar vėliau - elektros pavarų kursus. Nuo 1947 iki gyvenimo pabaigos Jurgis Kaunas įdėjo daug energijos, tirdamas ir taikydamas gyvsidabrio stacionarųjį ir slankųjį kontaktus, tyrė smagračių dinamiką. Vadovavo aspirantams. Sukūrė dvi unikalias vienpoles mašinas. Tuo metu tai buvo pirmieji šios srities darbai Sovietų Sąjungoje. Vienas vienpolis generatorius (5V, 20000 A) buvo naudojamas Lietuvos Mokslų Akademijos Energetikos ir elektrotechnikos institute šiluminiams procesams tirti, o kitas (IV, 100000 A) - akademiko N. Koroliovo variklių institute, Maskvoje, vienai iš kosminių tyrimų programų. Jurgio Kauno ir jo aspirantų disertacijos ir publikacijos buvo išverstos į anglų kalbą ir jų duomenys panaudoti, kuriant galingas vienpoles mašinas JAV. Visą šį mokslinį darbą Jurgis Kaunas dirbo nepertraukiamai skaitydamas paskaitas studentams, o paskutinę dešimtį metų - sunkiai sirgdamas. Reikia pažymėti tokius vertingas Jurgio Kauno savybes, kaip tiesumas, gimtojo krašto meilė, atkaklumas, nepaprastas darbštumas ir kuklumas. Mirė 1972 m. gruodžio 30 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Pateikė A. Bačauskas iš "Elektros inžinerijos katedrai -90".