Kazimieras Natkevičius

Kazimieras Natkevičius gimė 1908 m. spalio 26 d. Šunskų kaime, Marijampolės apskrityje,

pedagogų šeimoje. Tėvai buvo apsišvietę žmonės, aktyviai dalyvavo visuomeniniame tautos gyvenime ir rėmė atgimstančios Lietuvos siekius. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui visai šeimai teko trauktis į Rusiją. Pskove jis baigė tris mokyklos skyrius ir, Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, grįžo į Marijampolę. Čia 1925 m. baigė realinę gimnaziją ir pedagoginius mokytojų kursus. Tais pačiais metais pradėjo mokytojauti vietos mokykloje, tačiau jautė potraukį technikos mokslams. Tėvų paskatintas ir gavęs materialinę paramą, 1926 m. išvyko į Prancūziją studijuoti elektrotechniką Grenoblio politechnikos institute. Dėl materialinių sunkumų 1927 m. Natkevičius grįžo į Kauną ir tęsė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. Paklaustas apie tai, kas paskatino studijuoti elektrotechniką, jis prisiminė: „Dar būdamas mažas matydavau, kaip mūsų krašto žmonėms tenka daug ir sunkiai dirbti, koks vargingas jų gyvenimas ir sunki buitis. Man tada ir kildavo mintys, kad tik krašto elektrifikavimas galėtų suaktyvinti mūsų žmonių ekonominius bei socialinius procesus, pagyvinti jų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą“. Studijoms ir pragyvenimui reikalingas lėšas teko jam pačiam užsidirbti, dirbant studentu praktikantu. 1938 m. pradžioje K. Natkevičius kviečiamas dirbti jaunesniuoju inžinieriumi į elektros įmonių inspekciją, o vėliau pereina dirbti į Lietuvos energijos komitetą. Čia jis ruošė krašto elektrifikavimo tinklų planus, sudarė energetinio ūkio analizę. 1939 m. Natkevičius kaip gabus ir darbštus specialistas komandiruojamas į Latviją susipažinti su Kegumo hidroelektrinės statyba, elektros tinklų projektavimu ir linijų tiesimu. Įgyta patirtis buvo naudinga ruošiant pirmąjį Lietuvos elektrifikavimo planą.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš pagrindų buvo pertvarkytas krašto energetinis ūkis, o Kaune įkurta Energijos valdyba, kurioje Natkevičius pradeda dirbti inžinieriaus pareigose ir jam pavedama projektuoti Kauno miesto 35 kV įtampos linijų žiedą. Jis parinko ir suderino linijų trasas, transformatorinių vietas ir paskaičiavo jų galias. Vėliau jis nagrinėjo ir aukštosios įtampos linijų Prienai–Alytus– Lazdijai trasas ir pastočių galias. 1943 m. jis paruošė pirmąjį Lietuvoje Kauno apskrities Armališkių ir Vaišydavos kaimų elektrifikavimo projektą. Projekto apimtis – 6,3 kV ir 0,4 kV linijų tiesimas ir stulpinės pastotės montavimas. Tačiau artėjantis karo frontas neleido projekto įgyvendinti, nors darbai ir buvo pradėti. 1944 m. vasarą per Kauną praūžė karo frontas. Besitraukianti vokiečių armija griuvėsiais pavertė abi miesto elektrines, smarkiai nukentėjo ir miesto skirstomieji elektros tinklai. Praktiškai visas miestas liko be elektros. Tokiu kritišku miestui momentu, 1944 m. rugpjūčio 14 d. Vyriausioji energetikos valdyba K. Natkevičių paskyrė Kauno elektros tinklų skyriaus viršininku. Jis su likusiais bendradarbiais sugebėjo skubiai organizuoti tinklų remontą ir įmonių mažas vietines elektrines įjungti į bendrą tinklą. Tokiu būdu praėjus tik 14 dienų pradėta pagal grafiką tiekti elektrą gyvybiškai svarbiems miesto objektams. Atgyjantis miesto gyvenimas ir naujos pramonės įmonės reikalavo vis daugiau ir daugiau elektros. Natkevičiui vadovaujant elektros tinklai buvo rekonstruojami, didinamas jų laidumas ir tiesiamos naujos linijos. 1950–1951 m. nutiesiamos medinėmis atramomis 35 kV linijos iš Petrašiūnų elektrinės į Aleksotą-Ežerėlį ir į Eigulius. 1958 m. nutiesiama gelžbetoninėmis atramomis pirmoji Lietuvoje 110 kV liniją iš Kauno į Vilnių. Natkevičius aktyviai dalyvavo Energetikos ugdymo komisijos darbe, sprendžiant klausimą dėl gelžbetoninių atramų gamybos ir jų naudojimo elektrifikuojant visą kraštą. Jau 1958 m. Lietuvoje pagamintomis gelžbetoninėmis atramomis nutiesiama pirmoji 10 kV linija Kaunas–Jonava. Nuo 1960 m. visos aukštosios, o nuo 1965 m. – ir žemosios įtampos linijų tiesimui naudojamos tik gelžbetoninės atramos. 1967 m. pradžioje sukuriama magistralinių tinklų Aukštos įtampos pastočių tarnyba. Jos viršininku paskiriamas Kazimieras Natkevičius, kuris savo patirtį ir žinias panaudojo pastočių įrenginių eksploatacijai. Už nepriekaištingą darbą jis ne kartą buvo apdovanotas padėkos raštais ir premijomis.

Pablogėjus sveikatai 1984 m. vasario 9 d. Kazimieras Natkevičius išėjo į užtarnautą poilsį. Jis mirė 1994 m. balandžio 8 d., palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.

Paruošė Vilius Šaduikis