Kazimieras Vasiliauskas

Profesorius Kazimieras Vasiliauskas gimė 1879 m. kovo 17 d. Šiaulių apskrities Baisogalos valsčiaus, Paberžėlių kaime (dabar Radviliškio r.). 1893 m., baigęs Veprių pradinę mokyklą ir materialiai paremtas dėdės, įstojo į Mintaujos gimnaziją (dabar Jelgava, Latvija), kurią 1901 m. baigė ir įstojo į Rygos politechnikos instituto Mechanikos fakultetą. 1907 m. su pagyrimu baigęs institutą, pradėjo dirbti inžinieriumi Briansko garvežių dirbtuvėse, Šiaulių mechaninėse dirbtuvėse ir liejykloje. Po to jis gavo valstybinę tarnystę Suvalkų Kalvarijoje ir čia išbuvo iki pat karo apskrities inžinieriumi. Karo metu 1915 m. buvo evakuotas į Rusijos gilumą. Pedagoginę ir mokslinę veiklą K.Vasiliauskas pradėjo 1916 m. Kazanės politechnikos mokykloje. Karui baigiantis jis grįžo į Vilnių ir nuo 1918.10.11 buvo švietimo ministerijos valdininku ypatingiems reikalams. Trumpam laikui praėjus jis buvo perkeltas į Susisiekimo ministerijos Plentų, vandens kelių ir uostų valdybą, su kuria 1919 metų pradžioje persikėlė į Kauną, kur iki 1920 m. dirbo skyriaus viršininku, valdydos vicedirektoriumi.1920 m. Aukštuosiuose kursuose organizavo Technikos skyrių, kuriame dėstė mechaniką ir statybinę statiką, buvo mokslinis sekretorius.

1922 m. Aukštuosius kursus reorganizavus į Lietuvos universitetą, buvo universiteto docentu, įkūrė Statybinės statikos katedrą ir pagal to meto standartus bene geriausia Baltijos šalyse Medžiagų atsparumo laboratoriją, kuriai jis pats ir vadovavo net 35 metus. 1925 m. tapo neordinariniu profesoriumi. 1927 m. buvo išrinktas Technikos fakulteto dekanu, nuo 1930 m. – ordinarinis profesorius, nuo 1931 m. – VDU studentų „Plieno“ vyrijos garbės narys ir globėjas. 1936–1944 m. buvo Statybinės mechanikos katedros vedėjas. Lygiagrečiai Kauno aukštojoje technikos mokykloje skaitė medžiagų atsparumo ir statybinės statikos kursą. Išspausdino darbus „Apskritimo būdas statybos statikoje“ (1929), „Elementarinis medžiagų atsparumo kursas“ (1935), „Medžiagų atsparumo pagrindai“ (1949) ir kt. Už monografiją „Influentės ir fiktyviniai krūviai“ 1939 m. K.Vasiliauskui suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. 1929 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino, o 1933 m. Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinais. 1941 m. tapo Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu, 1946 m. – nariu korespondentu. 1947 m. jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio veikėjo garbės vardas.

1951 m. Kauno valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą reorganizavus į Kauno politechnikos institutą (KPI), prof. K. Vasiliauskas, nepaisant garbaus amžiaus, užėmė KPI Statybinės mechanikos katedros vedėjo pareigas, skaitė Medžiagų atsparumo kursą studentams, buvo daugelio aspirantų vadovas. Jam vadovaujant Kauno technikos mokslų institute buvo sukurtas kinematorius su programine mechaninio valdymo sistema, pristatytas Valstybinei premijai gauti.

Prof. K. Vasiliauskas mirė 1957 m. lapkričio 24 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Paruošė Vilius Šaduikis