Ksaveras Juškauskas

Juškauskas Ksaveras gimė 1927 m. lapkričio 22 d. Kairugnų k., Simno vls., Alytaus aps.

Vėliau tėvai su keturiais sūnumis persikėlė gyventi į Simno miestelį. Čia tėvas ilgą laiką dirbo medicinos įstaigų ūkio tarnybose. Tvarkingi ir darbštūs tėvai šias savybes stengėsi perduoti ir savo vaikams. Baigęs Simno pradžios mokyklą ir Kalvarijos progimnaziją, Ksaveras toliau mokėsi Alytaus gimnazijoje. Jis buvo ne tik geras mokinys, bet ir sportininkas: žaidė mokyklos ir miesto futbolo komandose. Baigęs gimnaziją, 1946 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakultetą. Jį baigęs ir gavęs elektros energetiko inžinieriaus diplomą, 1951 m. buvo pasiųstas dirbti į Altajaus kraštą, Ust Kamenogorsko hidroelektrinę. Prieš atiduodant naudoti šią jėgainę, jis 3 mėnesius stažavosi vienoje stambiausių Rusijoje Volgos hidroelektrinėje.

Chruščiovinio atšilimo metais, kai Lietuvos pramonė ir energetika buvo perduodama lietuvių specialistams, į tėvynę Lietuvą grįžo ir Ksaveras Juškauskas. Lietuvoje jis tapo besikuriančios energetikos sistemos vyriausios dispečerinių tarnybos viršininko pavaduotoju. Tuo metu prasidėjo spartus jėgainių jungimasis, 1960 m. pradėjo veikti pirmasis tarpsisteminis ryšys. Vėliaus pastatytos ir sujungtos į sistemą Lietuvos, Ignalinos elektrinės, Vilniaus 3-ioji elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė. Labai svarbi ir atsakinga jungtinės sistemos veiklos sritis tapo dispečerinių tarnyba. Čia Ksaveras Juškauskas, tarsi karys, nepasitraukdamas iš savo posto, dirbo 42-ejus metus, iki pat savo mirties dienos. Dirbo labai sumaniai, siūlydavo daug novatoriškų projektų.

Dauguma Lietuvos energetikos sistemos darbuotojų  jį mena ne tik kaip dalykišką, aukštos kvalifikacijos darbuotoją, bet ir kaip nepaprastai teisingą bei sąžiningą žmogų. Jis labai brangino savo ir kitų žmonių laisvę. Ši nuostata jam neleido stoti į jokias partijas ir siekti karjeros: ištikimybė savo įsitikinimams ir sąžinei jam buvo brangesnė už kitas vertybes. Tai buvo didžioji šio žmogaus išskirtinybė, kuria daugelis žavėjosi ir negalėjo nepripažinti net tie, kurie nemėgsta atvirai sakomos tiesos. Per visus XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos istorijos kataklizmus jis praėjo tiesus ir nesvyruodamas, išsaugojęs didžiausią turtą - sąžinę. Jis būdavo išradingas daugelio visuomeninių renginių organizatorius, dažnai vadovaudavo labai jaukioms bendroms Naujųjų metų sutiktuvėms, vakaronėms, išvykoms, jubiliejų šventėms. O jei kurį iš bendradarbių užklupdavo liga, skausmo ar netekties valanda, jis pirmasis pasisiūlydavo padėti artimiesiems ir organizuodavo bendradarbių pagalbą. Žmona - Ramutė. Mokėsi Vilniaus universitete, įgijo bibliotekininkės kvalifikaciją. Daug metų dirbo Medicinos darbuotojų bibliotekoje. Užaugino sūnų Tomą. Mirė 2017 m.

Ksaveras mirė staiga, nesirgęs, 1999 m. lapkričio 6 d. Palaidotas Vilniuje, Sudervės kapinėse.

  Parengė Vitulis Valeika