Larisa Rašauskienė
Gimė 1910 08 07 Vilniuje. 1939 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Elektrotechnikos skyrių ir gavo elektrotechnikos inžinierės vardą. Ji buvo pirmoji moteris Lietuvoje, tapusi elektrotechnikos inžiniere. Baigusi studijas metus dirbo akcinės bendrovės Elektra inžiniere. 1940-1941 dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, 1941-1944 - Kauno suaugusiųjų institute. 1944-1952 dėstė Kauno politechnikume. Nuo 1951 pradėjo dirbti pedagoginį darbą Kauno politechnikos institute, kuriame dirbo iki 1981. 1960 apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją Kompensacinio tipo prietaiso, skirto dielektrikiĮ nuostolių kampų nustatymui, tyrimas ir gavo docentės mokslinį vardą. Paskelbė mokslinių straipsnių apie dielektrinių nuostolių matavimą kompensaciniu metodu su ferodinaminiu nuliniu indikatoriumi. Bendradarbiavo ruošiant laboratorinius darbus studentams.
Išaugusi prieškario Lietuvoje, kai kuriuos savo požiūrius Bendrosios elektrotechnikos katedroje Larisa bandė perteikti ir vėlesniems studentams. Ypač ji buvo reikli studentų išorei, tvarkingumui. Studentai žinojo, kad Elektrotechnikos laboratorijoje reikia atrodyti tvarkingai, jeigu darbus veda Larisa Rašauskienė. Tam, kad Larisa parašytų gerą pažymį už laboratorinius darbus, vien žinių nepakako: vyrukams (merginų, studijuojančių techniškuosius mokslus, tuomet buvo nedaug) reikėjo būti ir su išlygintomis kelnėmis, ir nusiskutusiems, ir, pageidautina, pasikvėpinusiems odekolonu. Šiandien pavarčius senuosius laboratorinių žurnalų įrašus nesunku atsekti, kas iš dabar žinomų žmonių, buvusių Larisos Rašauskienės studentų, ne tik labai gerai mokėjo elektrotechniką, bet ir buvo džentelmeniški ir tvarkingi. Jų buvo daug, tarp jų ir Prezidentas Algirdas Brazauskas. Larisai, kaip rusų kilmės dėstytojai, dažnai tekdavo dirbti su rusų kalba studijuojančiais studentais. Apie tvarką ir drausmę tose grupėse ji dažniausiai atsiliepdavo labai objektyviai, neslėpdama savo ne visada teigiamų įspūdžių. Ji dažniausiai versdavo ir katedros leidinius į rusų kalbą. Deja, tuose vertimuose sakiniai kai kada būdavo lietuviškos struktūros, kuri skiriasi nuo rusiškos, todėl katedros kolegoms kai ką tekdavo ir pakoreguoti. Mirė 1983, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Pateikė A. Bačauskas pagal "Elektros inžinerijos katedrai- 90".