Leonas Kaulakis
Leonas Kaulakis gimė 1903 m. balandžio 17 d. Selvestruose, Laukuvos valsčius, (dabar Šilalės rajone) advokato šeimoje. 1922 m. baigė Telšių gimnaziją ir įstojo į ką tik įkurtą Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Dar studijų metu prof. Jeronimas Šliogeris atkreipė dėmesį į jaunąjį Kaulakį ir 1926 m. pradžioje pakvietė dirbti Elektrotechnikos katedroje laborantu. Visi Elektrotechnikos katedros dėstytojai tuo metu buvo antraeilininkai, užimti savo pagrindiniu darbu, todėl laborantui L. Kaulakiui teko tvarkyti visus katedros reikalus – ruošti laboratorijas, vesti pratimus, valdyti kreditus. Prof. Jeronimas Šliogeris juo visiškai pasitikėjo ir pasitenkindavo informacija apie katedros einamuosius reikalus.
1928 m. baigęs Lietuvos universiteto Technikos fakultetą, L. Kaulakis buvo pasiųstas į Ciuricho aukštąją technikos mokyklą ir į Paryžiaus aukščiausiąją elektrotechnikos mokyklą stažuotis ir susipažinti su mokymo organizavimu bei įrengtomis laboratorijomis. Grįžus į Kauną, 1932 m. L. Kaulakis buvo paskirtas asistentu ir pradėjo dėstyti Elektrinių matavimų bei Elektros stočių ir tinklų disciplinas. Jis tapo pirmuoju Universiteto profesionaliu elektrotechnikos disciplinų dėstytoju, nes kiti Elektrotechnikos katedros darbuotojai buvo dažniausiai privačių firmų bei kompanijų darbuotojai ir universitete dirbo tik antraeilėse pareigose. L. Kaulakis jau tuomet daug nuveikė, organizuodamas elektrotechniškųjų specialybių inžinierių rengimą, kurdamas lietuvišką elektrotechnikos terminiją ir pradėdamas mokslinius tyrimus elektros energetikos srityje. Pirmasis reikšmingas L. Kaulakio darbas buvo 1931 m. išleistas vadovėlis "Šviesotechnikos pradmenys", kuriame aprašyti pagrindiniai šviesos technikos įrenginiai ir pateikta jų projektavimo metodika.
L. Kaulakis aktyviai dalyvavo ir 1936 m. įsteigto Energijos komiteto veikloje, dirbo Elektros komisijoje, kuriai iš pradžių vadovavo P. Drąsutis, o vėliau jis pats. Elektros komisija, subūrusi pažangius energetikos specialistus, užsibrėžė ištirti Lietuvos elektros ūkį, numatyti būsimus elektros energijos poreikius ir būdus, kaip racionaliai aprūpinti vartotojus energija. Tuo tikslu 1937–1938 m., vadovaujant L. Kaulakiui, buvo atlikta energetikos ūkio analizė. L. Kaulakis pradėjo propaguoti durpių ir vandens energijos naudojimą Lietuvoje. Energijos komiteto iniciatyva L. Kaulakis kartu su inžinieriumi A. Gruodžiu parengė durpėmis kūrenamos Rėkyvos elektrinės projektą, kuri buvo pastatyta 1940 m. L. Kaulakis buvo parengęs ir Kauno hidroelektrinės projekto apmatus bei parinkęs jai vietą ten, kur vėliau ji ir buvo pastatyta.
1940 m. rengiantis Vytauto Didžiojo Technikos fakulteto reorganizavimą buvo sukurta komisija Elektrotechnikos fakultetui steigti, kurios pirmininku buvo paskirtas L. Kaulakis, jam suteiktas docento mokslo vardas. 1940 m. birželyje Lietuva buvo okupuota, Vytauto Didžiojo universitetas pavadintas Kauno universitetu, o jo Technikos buvo reorganizuotas į Statybos ir Technologijos fakultetus. 1940 m. spalio 1 d. Technologijos fakulteto Elektrotechnikos katedrą padalinus į keletą specializuotų katedrų L. Kaulakis buvo paskirtas naujos Elektros jėgainių ir tinklų katedros vedėju bei Technologijos fakulteto Elektrotechnikos skyriaus vadovu. (1941 m. rugpjūčio 1 d. katedra buvo pervadinta Elektros stočių ir tinklų katedra, o nuo 1956 m liepos 19 d. Elektros stočių katedra, nuo 1962 m. liepos 1 d. į Elektros sistemų katedra). Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė studijas ir mokslo darbus.
Po karo, galutiniai įsitvirtinus sovietinei okupacijai, Lietuvoje pradėti įgyvendinti grandioziniai Tarybų Sąjungos ūkio, tuo pačiu ir energetikos, plėtojimo planai. Nuo 1944 m. Lietuvoje teko viską pradėti iš naujo, nes mūsų šalies energetika tapo SSSR energetikos dalis. L. Kaulakis vadovavo tai pačiai katedrai, 1946–1947 m. buvo Technologijos fakulteto prodekanas, o 1948–1953 m. – LSSR MA Technikos instituto Energetikos sektoriaus vadovas. Tuo pat metu L. Kaulakis vadovavo respublikinėms komisijoms, kurios rengė perspektyvinius respublikos energetikos raidos planus. Jam vadovaujant buvo sudarytas Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo planas. Kartu su savo mokiniais L. Kaulakis parašė ir 1961 m. išleido knygą "Žemės ūkio elektrifikavimas". Vėliau jis daugiau laiko skyrė pedagoginiam ir moksliniam darbui. 1957 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir organizavo mokslinius tyrimus elektros sistemų modeliavimo srityje. Elektros sistemų katedroje buvo sukurta 12 nuolatinės srovės elektros sistemų analizatorių, kurie buvo naudojami elektros sistemoms bei tinklams projektuoti, jų režimams planuoti. Analizatoriai išgarsino katedrą ir jų autorius visoje Sovietų Sąjungoje, pelnė įvairių konkursų medalių ir respublikinių premijų. 1965 m. L. Kaulakiui buvo suteiktas nusipelniusio inžinieriaus vardas. 1966 m. jis apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją, o 1969 m. tapo profesoriumi. 1967 m. L. Kaulakiui kartu su elektros sistemos katedros darbuotojais A. Augustaičiu, M. Bortkevičiumi ir A. Nargėlu skirta LSSR valstybinė premija. Visą gyvenimą prof. L. Kaulakis buvo imlus naujovėms. Po 1964 m. pasidarė aktuali elektros kokybė, todėl organizavo darbus ją tirti. Pasirodžius pirmosioms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, prof. L. Kaulakis tuoj susidomėjo ir organizavo jų taikymą energetikos skaičiavimams. Prof. L. Kaulakis Elektros sistemų katedrai vadovavo iki 1974 metų, iki pat mirties dirbo katedros profesoriumi. Jo vadovaujama katedra parengė ir išleido per 500 elektros energetikos inžinierių, kurie dirbo ir iki šiol dirba Lietuvos elektros energetikos bendrovėse, valstybinėse ir vyriausybinėse organizacijose bei struktūrose, keli tapo Mokslų akademijos tikrieji nariai, nemažai jo buvusių studentų apgynė mokslo daktarų ir habilituotų daktarų disertacijas. Prof. L. Kaulakis paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, parašė mokslo knygų ir vadovėlių studentams. Profesoriaus visuomeninė veikla neatsiejama nuo jo mėgiamo darbo. Keletą metų jis vadovavo "Žinijos" draugijos Energetikos sekcijai. Jis – nuolatinis įvairių Lietuvos energetikos ūkio ugdymo komisijų, Kauno politechnikos instituto, Fizikinių ir techninių energetikos problemų mokslo tiriamojo instituto mokslinių tarybų, taip pat SSSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Elektros energetikos specialybių metodinės komisijos narys.
L. Kaulakis buvo aistringas sodininkas ir gėlininkas. Jo sodininkystės ir gėlininkystės darbai buvo žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jie prilygsta šios srities profesionalų darbams. Profesorius Leonas Kaulakis buvo visada žvalus, mėgo turizmą ir kalnų slidinėjimą, buvo aistringas žvejas ir medžiotojas. Profesoriaus kalbėjo pagrindinėmis užsienio kalbomis, buvo plačios erudicijos, visuomet itin taktiškas, draugiškas, turėjo subtilų humoro jausmą. Profesoriaus Leono Kaulakio brandūs, prasmingi ir gražūs darbai paliko neišdildomus pėdsakus Lietuvos energetikoje.
Leonas Kaulakis su žmona Giedre Kalnėnaite (žinomo žurnalisto ir visuomenės veikėjo Jono Kalnėno dukra) užaugino dvi dukeris Birūtą ir Giedrę, kurios sūnus Algirdas 2000 m. baigė KTU elektros energetikos inžinerijos magistru.
Leonas Kaulakis mirė 1987 m. lapkričio 13 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Parengė KTU Elektros sistemų katedra (A. Bačauskas).
L. Kaulakis su studentais ekskursijos metu 1968 m. Lenkijoje, Zakopanėje. Iš dešinės: prof. Leonas Kaulakis, stud. Petras Rameika, stud. Vytautas Miškinis, stud. Alvyda Vilūnaitė, dėst. Leonardas Rinkevičius, stud.V. Pakėnas?, stud. Gražina Karaliūnaitė.
P. Kemėšis, A. Nargėlas, E. Vaineikis ir L. Kaulakis Maskvos inžinerinės fizikos institute (1971 m. gegužės mėn.)
L. Kaulakis su bendradarbiais M. Bortkevičiumi, A. Nargėlu, A. Augustaičiu, apdovanotais respublikine premija 1967 m.
Buvę studentai aplankė prof. L. Kaulakį jo kabinete 1983 m.
L. Kaulakis su jo 80-mečio svečiais elektros sistemų laboratorijoje 1983 m. Iš kairės: A. Juška, P. Greblikas, V. Mekas, A.Matiukas, S. Kutas, S. Masiokas, L. Kaulakis, J. Mikšta, J. Heleris, A. Augustaitis, E. Buinevičius, L. Gudelis, A. Nargėlas, A. Šležas, A. Liepinis, A. Dragūnevičius, A. Navickas, E. Nevardauskas, R. Deksnys, V. Ažubalis, sėdi: V. Kazlauskaitė, L. Kostrauskaitė.