Napoleonas Liutikas

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Liutikas.jpg

Napoleonas Liutikas gimė 1928 m. rugsėjo 5 d. Plungėje tarnautojų šeimoje. 1934 m. pradėjo lankyti Vilkaviškio pradžios mokyklą. Čia 1938 m. spalio mėn. baigė keturias klases, vėliau iki 1940 sausio mėn. mokėsi Marijampolės miesto pradinėje mokykloje Nr. 2, o šešių klasių kursą baigė labai gerais pažymiais. Vilniaus pedagoginio instituto Pavyzdinėje mokykloje. Iki 1942 m. mokėsi Vilniaus miesto 1-ojoje berniukų gimnazijoje. Čia baigęs 4-ias klases, įstojo į Vilniaus politechnikumą. 1947 m. jį baigė, įgydamas techniko-mechaniko kvalifikaciją. Taip pat metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Mechanikos fakultetą. 1950 m. įsteigus Kauno politechnikos institutą tęsė mokslą pramonės šiluminės energetikos specialybėje. 1952 m. apgynęs diplominį darbą tema: ,,Silikatinių plytų fabriko ,,Bitukas“ Petrašiūnuose šilumos ūkis“ (vadovas doc. |N. Milenskis), įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją, o tų metų rugpjūčio 1 d. skiriamas Šiluminių variklių katedros vyr. laborantu, nuo rugsėjo 1 d. – šios katedros asistentu. 1955 m. rugsėjo 1 d. skiriamas KPI Braižomosios geometrijos katedros vyr. dėstytoju. 1956 m. rugsėjo 1 d. vėl grįžo į Šiluminių variklių katedrą vyr. dėstytoju. 1960 m. lapkričio 1 d. priimamas į Šilumos variklių katedros aspirantūrą skiriant vadovu doc. V. Šibanovą. Nuo 1960 m. lapkričio 1 d. leidžiama dirbti katedroje vyr. dėstytoju už valandinį atlyginimą. Baigus aspirantūrą skiriamas į KPI Šiluminės energetikos katedros vyr. dėstytoju.

1964 m. kovo 1 d. priimamas antraeilėms jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigoms į LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų institutą. Čia iki 1967 m. atliko disertaciniam darbui reikiamus eksperimentus, parengė technikos mokslų kandidato disertaciją. Su akademiku A. Žukausku 1965, 1967, 1968 m. pateikė disertacijos temą apibūdinančius mokslinius straipsnius, kurie buvo atspausdinti tarptautiniuose žurnaluose. 1970 m. kovo 27 d. KPI Mokslinėje taryboje apgynė disertaciją tema: ,,Kintamų fizinių savybių įtaka į šilumos mainus plokščiame kanale tekant klampiam skysčiui“. 1970 m. gegužės 6 d. Vyriausiosios atestacinės komisijos nutarimu jam patvirtintas technikos mokslų kandidato laipsnis ir išduotas diplomas. Dirbant Šiluminės energetikos katedroje skaitė šilumos perdavimo, šiluminės technikos, termohidromechanikos disciplinas, vadovavo kursiniams ir diplominiams projektams, studentų moksliniams darbams. Skaitė paskaitas KPI Mokslinio tyrimo sektoriaus ,,Vibrotechnika“ darbuotojams, įmonių inžinierių kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojams. 1970 m. spalio 20 d. išrenkamas einančiu docentu pareigas KPI Šiluminės energetikos katedroje. Nuo 1970 m. rugsėjo 15 d. iki 1971 m. sausio 15 d. buvo komandiruotas į Maskvos energetikos instituto kvalifikacijos kėlimo kursus. Buvo vadovėlio ,,Bendroji šiluminė technika“, išleisto 1974 m., II skyriaus II ir 10-ojo poskyrio autoriumi. Nuo 1978 m. gegužės 1 iki birželio 30 d. stažavosi LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų institute. 1980 m. liepos 23 d. Vyriausioji atestacinė komisija jam suteikė docento vardą. Kartu su bendraautoriais paskelbė 20 mokslinių straipsnių, jų tarpe 4-is tarptautiniuose, 4-is visasąjunginiuose moksliniuose žurnaluose, 12 – respublikiniuose leidiniuose. Jis buvo KPI antrojo (1987 m.) geriausiųjų lektorių konkurso laureatu. Dalyvavo rengiant 10 mokslinio biudžetinio darbo ataskaitų. Dviejų išradimų bendraautorius. 60-mečio proga apdovanotas veterano medaliu. bei LTSR Švietimo ministerijos garbės raštu. Nuo 1985 m. sausio 8 iki kovo 10 d. buvo komandiruotas į Maskvos energetikos instituto Kvalifikacijos kėlimo fakultetą. Išėjęs į pensiją kartu su doc. Juozu Gudzinsku rengė, o 2001 m. KTU leidykla ,,Technologija“ išleido vadovėlį ,,Termohidromechanika“, už kurį 2006 m Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių komisija jiems paskyrė antrąją premiją. Mirė 2008 m. rugsėjo 14 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis

Varijantas VIII tomui

Napoleonas LIUTIKAS gimė 1928 m. rugsėjo 5 d. Plungėje tarnautojų šeimoje. 1934 m. pradėjo lankyti Vilkaviškio pradžios mokyklą. Iki 1942 m. mokėsi Vilniaus miesto 1-ojoje berniukų gimnazijoje. Čia baigęs 4-ias klases, įstojo į Vilniaus politechnikumą. 1947 m. jį baigė, įgydamas techniko-mechaniko kvalifikaciją. Tais pat metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Mechanikos fakultetą. 1952 m. baigė KPI šiluminėsenergetikos specialybę, įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją.

Baigęs KPI, skiriamas Šiluminių variklių katedros vyr. laborantu, nuo rugsėjo 1 d. – šios katedros asistentu. 1955 m. rugsėjo 1 d. skiriamas KPI Braižomosios geometrijos katedros vyr. dėstytoju. 1956 m. rugsėjo 1 d. grįžo į Šiluminių variklių katedrą vyr. dėstytoju. 1960 m. lapkričio 1 d. priimamas į Šilumos variklių katedros aspirantūrą . Baigus aspirantūrą skiriamas į KPI Šiluminės energetikos katedrą vyr. dėstytoju.

1964 m. kovo 1 d. priimamas antraeilėms jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigoms į LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų institutą. Čia iki 1967 m. atliko disertaciniam darbui reikiamus eksperimentus, parengė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m. apgynė kandidatinę (dabar-daktaro) disertaciją tema: ,,Kintamų fizinių savybių įtaka į šilumos mainus plokščiame kanale tekant klampiam skysčiui“. Dirbant Šiluminės energetikos katedroje docentu skaitė šilumos perdavimo, šiluminės technikos, termohidromechanikos disciplinas, vadovavo kursiniams ir diplominiams projektams, studentų moksliniams darbams. Skaitė paskaitas KPI Mokslinio tyrimo sektoriaus ,,Vibrotechnika“ darbuotojams, įmonių inžinierių kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojams. Vadovėlio ,,Bendroji šiluminė technika“ (1974) II skyriaus II ir X poskyrio autorius. Kartu su bendraautoriais paskelbė 20 mokslinių straipsnių. Dalyvavo rengiant 10 mokslinio biudžetinio darbo ataskaitų. Dviejų išradimų bendraautorius.

60-mečio proga 1988 m. apdovanotas veterano medaliu bei LSSR Švietimo ministerijos garbės raštu. Išėjęs į pensiją kartu su doc. Juozu Gudzinsku rengė, o 2001 m. KTU išleido vadovėlį ,,Termohidromechanika“, už kurį 2006 m Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių komisija jiems paskyrė antrąją premiją. Mirė 2008 m. rugsėjo 14 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis, red. Vyt. Miškinis