Nikolajus Milenskis

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Milenskis.jpg

Doc. Nikalojus Milenskis gimė 1907 m. rugsėjo 24 d. Marijampolėje piešimo mokytojo šeimoje. Jam einant 12–uosius metus – mirė tėvas, todėl jis nuo 14 metų pradėjo dirbti įvairius darbus padėdamas motinai išlaikyti šeimą. Mokėsi savarankiškai. 1927 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir tais pat metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos ir matematikos fakultetą. Studijuodamas dirbo įvairius darbus, siekdamas uždirbti pragyvenimui, tačiau studijų nebaigė. Grįžo į Marijampolę. 1931 m. dirbo projektuotoju įvairiose statybos objektuose ir konstruktoriumi įvairiose organizacijose. 1936–1937 m. buvo Lietuvos Respublikos karo mokyklos aspirantų skyriaus – klausytoju, po metų gavo artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Vedė. 1937 m. gimė dukra. Nuo 1938 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. rugsėjo 1 d. mokytojavo Rygiškių Jono berniukų gimnazijoje ir Marijampolės mokytojų seminarijoje. Dėstė matematiką, fiziką, chemiją. 1940 m. liepos mėn. skiriamas Marijampolės miesto Vykdomojo komiteto pirmininku, bet tų pat metų spalio 1 dieną, šių pareigų atsisako ir įsidarbina Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje ir tęsia studijas VDU Technologijos fakulteto Mechanikos skyriuje. 1943 m. jį baigia, apgindamas diplominį darbą tema: ,,Sauso ledo fabrikas Kaune”, tačiau diplomuoto inžinieriaus–mechaniko kvalifikacija jam pripažįstama tik 1946 m. birželio 29 d.

Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje, kur dėstė techninės termodinamikos, garo mašinų bei turbinų, kompresorių, siurblių ir vandens variklių kursus, mechanikos ir pramonės mechanikos specialybės moksleiviams. 1944 m. buvo išrinktas šios mokyklos profsąjungos pirmininku.

1944 m. rugpjūčio 15 d. kviečiamas į Kauno Universiteto Technologijos fakulteto Šiluminių variklių katedrą vyr. dėstytoju. Dėstė garo variklių, techninės termodinamikos, spec. garo variklių bei spec. termodinamikos kursus. 1945 m. gruodžio 19 d. komisija pirmininkaujama prof. K. Baršausko ir dalyvaujant nariams: V. Šibanovui, prof. A. Graurogkui, siūlo vyr. dėst. N. Milenskiui užimti Šiluminių variklių katedros docento etatą. 1946 m. kovo 1 d. Kauno Universiteto Mokslinė taryba protokolo Nr. 13 nutarimu, siūlo laikyti inž. Nikalojų Milenskį išrinktu ir užimti Šiluminių variklių katedros docento etatą. 1946 m. kovo 5 d. prof. A. Purenas ranka rašytu raštu kreipėsi į LTSR Švietimo liaudies komisarą šį nutarimą patenkinti ir skirti N. Milenskį Technologijos fakulteto Šiluminių variklių katedros docentu. Švietimo ministras J. Žiugžda savo 1946 m. birželio 21 d. įsakymu, nuo birželio 1 d. skiria jį Šiluminių variklių katedros docentu.

1946 m. gruodžio 23 d. doc. L. Kaulakis atsisakė KVU Technologijos fakulteto prodekano pareigų. Nuo 1947 m. sausio 1 d. Technologijos fakulteto dekano, prof. K. Baršausko įsakymu, šio fakulteto prodekanu skiriamas Nikalojus Milenskis. Charakteristikoje, kurią 1947 m. spalio 1 d. pateikė universitetui Kauno Valstybinio Politechnikumo direktorius A. Gavelis, nurodoma, kad N. Milenskis technikume dėstytoju dirbo 7 metus. 1947 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 134 Universiteto rektorius prof. J. Kupčinskas nurodo prodekanui N. Milenskiui vadovauti komisijai, kuri organizuotu ir sudarytu naujai kuriamo Mechanikos fakulteto nuostatus. 1947 – 1951 m. buvo Liaudies tesimo tarėjas. 1947 m. rugsėjo 1 d. N. Milenskis skiriamas KU Teorinės mechanikos katedros docentu, katedros vedėju. Šį nutarimą 1948 m. sausio 29 d. TSRS Aukštojo mokslo ministro pavaduotojas A. Topčijevas savo įsakymu Nr. 500/K tvirtino ir nuo 1948 m. gegužės 20 d. N. Milenskis skiriamas Mechanikos fakulteto dekanu. 1948 m. rugsėjo 16 d. iš TSRS Aukštojo mokslo ministerijos gautas raštas, kad N. Milenskis, kaip neturintis mokslinio docento vardo iš Teorinės mechanikos docento pareigų atleidžiamas, paliekant katedros vedėju, vyr. dėstytojo pareigose. Nuo 1948 m. vykdė mokslinių tyrimo darbą tema: ,,Entropijos sąvokos vystymas ir jos fizinės interpretacijos“, kuris turėjo būti pristatytas kaip kandidatinė disertacija, tačiau dėl didelio darbo krūvio šio darbo nebaigė. 1948 m. spalio 2 d. KVU Taryba savo posėdyje, protokolu Nr. 5/61 (27 už dviem nepritariant), prašoma TSRS Aukštąją atestacinę komisija suteikti Milenskiui Nikalojui docento vardą Šiluminių variklių katedroje.

Doc. N. Milenskiui vadovaujant 1948 m. vasario 21 d. Mechanikos skyrių baigęs ir diplominį darbą tema ,,Termidinių elektrodų fabriko Šiauliuose šiluminis ūkis“ apgynė Stasys Stasiulevičius, lapkričio 14 d. ,,Biržų ,,Siūlo“ šiluminė jėgainė“ – Narcizas Obolevičius, gruodžio 5 d. - ,,Drobės“ fabriko šiluminis ūkis“ – Algirdas Rudzkis, o gruodžio 28 d. - ,,Pergalės fabriko šiluminis ūkis“ – Romualdas Trečiokas. 1950 m. kovo 8 d. inžinieriaus-mechaniko diplomą, N. Milenskiui vadovaujant,apgynė būsimieji docentai - Jonas Rudokas, o balandžio 28 d. – Algimantas Indriūnas.

Nuo 1951 m. vasario 12 d. N. Milenskis skiriamas Mechanikos fakulteto dekanu bei Šiluminių variklių katedros vedėju. 1951 m. gegužės 31 d. diplominį darbą tema: ,, Cukraus fabriko Tauragėje šiluminis ūkis“, vadovaujant N. Milenskiui, apgynė būsimasis dėstytojas Alfonsas Gulbinas, o tema: ,,Fabriko ,,Inkaras“ šiluminio ūkio rekonstrukcija“ diplominis darbas ir studijos įvertintos inžinieriaus- mechaniko diplomu su pagyrimu, įteiktas Albinui Pabedinskui. N. Milenskiui vadovaujant, būsimasis docentas Vytautas Krukonis apgynė diplominį darbą ,,Kauno miesto centrinės pirties šiluminis ūkis“, o lapkričio 3-ąją ,,Sustambintų kolūkių lokomobilinė jėgainė“ – ilgametis buvusios ,,Pergalės“ katilinės (Kauno Šilumos tinklų katilinės Nr. 2 ) viršininkas Kęstutis Vidžys. Būdamas Šiluminių variklių (vėliau Šiluminės energetikos) katedros vedėju ir Mechanikos fakulteto dekanu, skaitė techninės termodinamikos, šilumos mainų, garo mašinų, garo ir dujų turbinų, šiluminių elektrinių kursus, vadovavo diplomantams, studentų mokslinio darbo tyrimo darbams.

Sunaikinus Fizikos-chemijos institute Aleksote buvusią Šiluminių variklių laboratoriją ir jos įrangą reikėjo viską atkurti iš naujo. Tam buvo panaudotas KPI antrųjų rūmų pusrūsis. Laboratorinius darbus studentai galėjo atlikti su kieme esančiu lokomobiliu, patalpose veikiančia garo mašina. Dauguma šios įrangos buvo atremontuota. Įrengtas veikiančio garo katilo modelis, įmituojant degimo procesą, vandens virimo ir garo susidarymo procesus, dūmų šalinimo ir valymo principą. Čia talkino laborantas Jonas Budreika, asist. Algirdas Žukauskas, doc. V. Šibanovas ir vėliau Šiluminės energetikos specialybę baigę ir į katedrą pakviesti dėstytojai Alfonsas Drobavičius, Jonas Rudokas, Napoleonas Liutikas, Vytautas Krukonis ir kiti. Be to, jam labai padėjo glaudūs ryšiai su Maskvos energetikos institutu, iš kurio buvo gauta daug kontrolės ir matavimo prietaisų. Šioje laboratorijoje atsirado turboreaktyvinio lėktuvo variklis su išpjauta viena ketvirtąją jo dalimi.

1953 m. man įstojus į KPI pramonės šiluminės energetikos specialybę, doc. N. Milenskis šešis semestrus skaitė mums minėtus kursus. Įdomu tai, kad tuomet pagrindiniu žinių reikalingu egzaminams iš šios specialybės išlaikyti buvo užrašai. O jie buvo ne tik pavyzdingi, nuoseklūs ir jų pagrindu galima buvo išleisti mokomuosius kursų konspektus. Ne tik tekstas, bet formulės, faktiniai, duomenys, gamybiniai pavyzdžiai, buvo dėstomi nesinaudojant savo metodine medžiaga. Jam pakakdavo prieiti prie studento ir paprašyti parodyti užrašus, kuo jis baigė skaityti praėjusį kartą. Šiais užrašais aš naudojausi ne tik laikant sesijinius egzaminus, diplominiam projektavimui bet ir laikant stojamuosius egzaminus į aspirantūrą 1960 m., specialybinį kandidatinio minimumo egzaminą iš šios specialybės 1961 m. Jam vadovaujant 1952 m. liepos 4 d. diplominį darbą tema: ,,Silikatinių plytų fabriko ,,Bitukas“ Petrašiūnuose šiluminis ūkis“ apgynė būsimieji šios katedros docentai: Napoleonas Liutikas ir Jonas Reklaitis tema ,,Petrašiūnų elektrinės garo katilo Nr. 3 automatizacija“. 1954 m. birželio 19 d. N. Milenskio vadovaujamas diplomantas Aloyzas Astravas diplominį projektą ,,Baldų fabriko ,,Lineums“ Vilniuje šiluminis ūkis“ įvertintas labai gerai. Tą pačią dieną diplominį tema: ,,Vilnonių audinių fabriko ,,Lima“ Kaune šiluminio ūkio rekonstrukcija“ apgynė būsimasis docentas Kazimieras Kajutis įgydamas diplomą su pagyrimu. Tokį pat raudoną diplomą 1954 m. birželio 22 d., apgynęs diplominį darbą, N. Milenskiui vadovaujant, tema ,,Panevėžio linų kombinuotas šiluminis ūkis“ gavo Vytautas Susmaras ir būsimasis docentas Jonas Juodvalkis apgynė diplominį darbą tema: ,,Plungės linų audiniai“ fabriko šiluminio ūkio rekonstrukcija“. 1956 m. sausio 11 d. diplominį darbą tema: ,,Kauno konservų fabriko“ šiluminio ūkio rekonstrukcija apgynė būsimasis profesorius, Šiluminės energetikos katedros vedėjas Gajus Gimbutis, o tų pačių metų birželio 12 d. – būsimasis docentas Romualdas Makaveckas tema: ,,Turbogeneratorius AГ–2“, baigęs KPI diplomu su pagyrimu. Birželio 17 d. raudoną diplomą gavo ir Vytautas Gaulia, apgynęs diplominį darbą tema ,,Kapsuko cukraus fabriko šiluminio ūkio rekonstrukcija“. 100–ųjų N. Milenskio gimimo metinių proga jis parengė Marijampolės bendrijos leidinį ,,Nikalojus Milenskis Sūduvos ąžuolas“, šis leidinys pateikiamas atskirai. 1957 m. birželio 20 d. diplomą su pagyrimu gavo Julius Bernotas apgynęs diplominį darbą ,,Vilniaus silikatinių plytų fabriko šiluminio ūkio rekonstrukcija“ (vadovas vyr. dėst. N. Liutikas). Jis buvo 100-asis šios specialybės absolventas baigęs KPI. Viena iš N. Milenskio veiklos sričių – racionalus šiluminės energijos tiekimas Kauno įmonėms, visuomeniniams, gyvenamiesiems pastatams. Jis buvo vienas iš iniciatorių 1958 m. kuriant Šilumos tinklų cechą Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje, kurio pagrindu 1963 m. rugpjūčio 2 d. įsteigta Kauno šiluminių tinklų įmonė. 1958 m. iš N. Milenskio rankų gavau inžinieriaus-mechaniko diplomą ir baigus pramonės šiluminės energetikos specialybės studijas – pasiūlymą likti asistentu pradžioje Braižomosios geometrijos katedroje, o nuo 1960 m. lapkričio 1 d. - Šilumos energetikos katedros aspirantu, suteikiant darbo vietą KPI Teorinės mechanikos katedros patalpose. 1961 m. N. Milenskis apdovanotas Garbės ženklo ordinu ,,Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės karo metu“. 1961 m. prie katedros įsteigus Pramonės šiluminių įrenginių žinybinę laboratoriją, kurią kuravo Vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikavimo valdyba, jis buvo šios laboratorijos moksliniu vadovu. Čia buvo sprendžiamos vandens paruošimo pramoniniams garo katilams, elektromagnetiniu ir ultragarsiniu būdais, dūmų valymo įrenginių veiklos deginant kurą problemos. Buvo mokslinių tyrimų temų atliekamų šioje laboratorijoje vadovu. 1965 m. jam suteikiamas Respublikos Nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Doc. N. Milenskio iniciatyva, po ketvirtojo kurso pramonės šiluminės energetikos studentams buvo sudaryta galimybė gamybinę 2-3 savaičių praktiką atlikti Maskvos ar Leningrado šiluminėse elektrinėse. Man ir dar šešiems grupės 21/8 draugams praktikas teko atlikti Leningrado šiluminėje elektrinėje (TEC–2) Nr. 2, o kitiems – Nr. 3. Dar dvi savaitės buvo skirtos praktikai Lietuvos šiluminėse elektrinėse. Man teko ją atlikti Klaipėdos ŠEC‘e. 1966 m. birželio 28 d. jis kreipėsi į KPI Rektorių su prašymu atleisti iš Mechanikos fakulteto dekano pareigų. Tų metų liepos 1 d. šis prašymas buvo patenkintas. 1967 m. balandžio 29 d. rektoriaus įsakymu jo nuotrauka talpinama KPI Garbės Lentoje. 1968 m. balandžio 2 d. komandiruojamas į Maskvos energetikos instituto kvalifikacijos kėlimo fakultetą. 1969 m. kreipėsi į KPI Mokslinę tarybą su prašymu leisti dalyvauti konkurse Šiluminės energetikos katedros vedėjo vietai užimti. 1969 m. liepos 1 d. jis išrenkamas minėtos katedros vedėju kitai kadencijai.

1974 m. leidykla ,,Mintis“ išleido vadovėlį ,,Bendroji šiluminė technika“, kurio moksliniu redaktoriumi buvo N. Milenskis. Buvo šio vadovėlio II-ojo skyriaus ,,Techninės termodinamikos pagrindai“, kurio apimtis 167 psl., autorius. 1976 m. gegužės 27 d. mes, 1958 m. laidos 21/8 ir 21/9 grupių absolventai, susirinkę atžymėti šios specialybės baigimo 20-metį į ,,garsiąją“ Termodinamikos auditoriją, iš doc. N. Milenskio rankų gavome po šios knygos egzempliorių su jo ir kitų autorių autografais. Savo ruožtu noriu pažymėti, kad jis turėjo labai gražią, nors ir smulkiomis raidėmis, rašyseną. 1974 m. rugpjūčio 1 d. KPI rektorius atleidžia doc. N. Milenskį iš Šiluminės energetikos katedros vedėjo pareigų pasibaigus 5-ių metų kadencijai. Nuo 1974 m. rugsėjo 11 d. paliekamas katedros docento pareigose. 1976 m. sausio 4 d. apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo raštu, o Lietuvos TSR Aukštojo ir vidurinio ministerijos garbės raštais apdovanotas 1967, 1976, 1977 ir 1985 metais. Nuo 1980 m. liepos 1 d. N. Milenskis atestuotas docento pareigoms Šiluminės energetikos katedroje. 1985 m. gruodžio 27 d. apdovanotas KPI programine juosta. 1988 m. birželio 3 d. atleistas ryšium su personalinės pensijos skyrimu, leidžiant dirbti 0,25 etatu šiluminės energetikos katedroje. Mirė 1990 m. gegužės 28 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis