Petras Kairys

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
KairysP.jpg

Petras Kairys gimė 1929 m. sausio 19 d. Argentinoje, Rosario mieste. 1932 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. 1942 m. baigė Klausučių pradinę mokyklą, 1950 m. Biržų gimnaziją. 1950 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą Elektrotechnikos fakultetą, kurį 1955 m. baigė įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą 1955 m. pradėjo dirbti Kretingos miesto elektrinės direktoriumi, o nuo 1957 iki 1974 m. vadovavo Pasvalio elektros tinklų skyriui. 1957 m. reorganizavus energetikos valdymą elektros tinklams buvo perduota daug žemės ūkio bei komunalinių elektros tinklų, kurių dauguma buvo susidėvėję ir nepatikimi. Todėl be naujų tinklų tiesimo buvo remontuojamas ir rekonstruojamas perimtas elektros tinklas. 1959 m. pabaigoje prie energetikos sistemos per35 kV liniją iš Panevežio buvo prijungtas Pasvalys. 1960 m. iš Pasvalio į Biržus buvo nutiesta 35 kV elektros tiekimo linija ir Biržuose sumontavus 35/10 kV komplektinę transformatorinę pastotę su 1800 kVA transformatoriumi, Biržai irgi buvo prijungti prie energetikos sistemos tinklų. 1964 metų gruodžio 18 dieną buvo baigtas Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo pirmasis etapas: prie energetikos sistemos buvo prijungtas paskutinis – Biržų rajono J. Biliūno vardo kolūkis. Sparčiai plečiantis elektros tinklui nebuvo išvengta ir klaidų, dėl kurių tinkle įvykdavo nemažai gedimų ir sutrikimų, jų savalaikiam pašalinimui tinklus eksploatuojančiam personalui tekdavo dirbti po darbo ir išeiginėmis dienomis. Nuo 1974 iki 1994 metų P. Kairys dirbo Biržų elektros tinklų rajono viršininku. Daug jegų, laiko, sumanumo skyrė elektrifikuoti rajoną, ugdyti jaunus specialistus, stiprinti elektros tinklų rajono materialinę bazę. P. Kairys buvo ne tik puikus savo profesijos žinovas,sumanus vadovas, bet ir aistringas medžiotojas, žvejys, šachmatininkas. Už ilgametį ir nepriekaištingą darbą P. Kairys buvo skatinamas įvairių institucijų padėkos raštais kitais apdovanojimais.

Petras Kairys kartu su žmona Vitalija užaugino dukteris Loritą, Renatą ir sūnų Ramūną.

Mirė 2002 m. balandžio 30 dieną. Palaidotas Biržų katalikų kapinėse.

Parengė Zenonas Ružinskas