Pijus Ralys

RALYS gimė 1945 m. sausio 9 d. Raseinių apskr. Kelmės valsčiaus , Gaučiškių km. ūkininkų šeimoje.

Tėvai Antanas ir Kazimiera Raliai turėjo 16 ha žemės, ūkininkavo ir vertėsi žemdirbyste bei gyvulininkyste. Pokaryje dalis ūkinių pastatų, žemė ir turėtas žemės ūkio inventorius kartu su arkliais buvo nusavinti ir paimti įkurto Liolių kolūkio naudai. Tėvai kolūkiečiais netapo, o įsidarbino Kelmės rajono kooperatyvo sąjungoje. Nuo 1951 metų visa šeima apsigyveno Kelmėje. Tėvas Ralys Antanas (1903-1988), mama Ralienė-Paulauskaitė (1911-1987), sesuo Angelė (1931-2016) ir brolis Edmundas (1938-1990 ).

Pijus Ralys mokėsi Kelmės vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1963 m. 1963 m. įstojo į Vilniaus Politechnikumą pagal specialybę kino mechaniniai įrenginiai. Politechnikumas turėjo krepšinio komandą,tad Pijus sėkmingai žaidė krepšinį ir atstovavo Respublikos Spec.vidurinių mokyklų rinktinei.1964-1967 m. buvo pakviestas į sovietų kariuomenę Pabaltijo apygardoje tankų padaliniuose. Sugrįžus į Vilniaus Politechnikumą, pasirinko Pramonės įmonių elektros įrenginių specialybės kursą, kurį baigė 1969 m.

1968 m. atliekant gamybinę praktiką naujai statomame Operos ir baleto teatre atliko techninę priežiūrą energetikos srityje vykdant teatro statybą. Vėliau teatre dirbo vyriausiojo energetiko pareigose. Aukščiausio techninio lygio scenos mechanizacija, kurią suprojektavo, pateikė ir įgyvendino VDR specialistai. Pirmą kartą visoje Sovietų sąjungoje Suomijos firma „STRIOMBERG‘‘ pateikė scenos apšvietimo įrenginius valdomus kompiuteriu. Teatras buvo įvestas į eksploataciją 1975 m.

Toliau mokslus tęsė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) vakariniame automatizavimo fakultete. 1976 m. įsidarbino VMTI „Termoizoliacija‘‘ vyresniuoju inžinieriumi energetikos skyriuje. 1978 m. baigė VISI elektros pavarų ir gamybos įrengimų automatizacijos specialybės kursą ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Nuo 1978 metų dirbo vyriausiojo energetiko pareigose GS „Vilma“, vėliau verpimo audimo fabrike „Audėjas“, vyriausiuoju inžinieriumi LSS „Vilniaus įmonė“. Nuo 1993 m. įsteigus investicinę bendrovę „Oazės investicija“ direktoriaus pavaduotoju, o, apsijungus septynioms investicinėms bendrovėms į UAB „Būsto statybos koncernas“.

1998 m. buvo pakviestas dirbti Lietuvos pramoninkų konfederacijoje Energetikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Kartu su komiteto pirmininku prof. Jonu Gyliu parengė energetikos vystymo memorandumą ir atstovaudavo LPK LR vyriausybėje ir Seime. Nuo 2001 metų pavasario paskirtas AB „Lietuvos energija“ valdybos nariu vienai kodencijai.

Žmona Rūta Ratkutė Ralienė(1948) matematikė, dukra Skaistė Lapienė(1973) ekonomikos magistrė ir sūnus Rokas (1978) vadybos magistras. Turi 5 vaikaičius: Jokūbą Lapienį (2003), Rapolą Lapienį (2008), Agnę Ralytę (2009), Ievą Ralytę (2009), Elzę Ralytę (2015)

Parengė Vilius Šaduikis