Povilas Uogintas

Povilas Uogintas gimė 1933 m. gruodžio 20 d. Manikūnų k. , Saločių vls. Biržų apskrityje. Jo tėveliai, Ona ir Antanas Uogintai, buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje augo penki sūnūs, Povilas buvo ketvirtasis vaikas. Po karo tėvai, bijodami represijų, persikėlė gyventi į Biržus pas giminaičius, o Povilas išvyko pas vyresnįjį brolį į Plungę.

1952 m. Povilas baigė Rietavo vidurinę mokyklą, stojo ir gerai išlaikė stojamuosius egzaminus į tuometinį KPI, bet nebuvo priimtas. Tuomet įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanikos fakultetą, kurį 1957 m. baigė, įsigydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1957 m. P. Uogintas buvo paskirtas dirbti dirbtuvių vedėju Varnių mašinų traktorių stotyje, 1958 m. perėjo į Rusnės žuvininkystės ūkį vyriausiuoju inžinieriumi. 1960 m. paskirtas inžinieriumi Vidaus vandenų eksploatavimo valdyboje prie Liaudies ūkio tarybos Vilniuje, o po pusmečio pradėjo dirbti gamybinio techninio skyriaus viršininku, vėliau - vyriausiuoju inžinieriumi Remonto – mechaninėje gamykloje Nr.1 prie LTSR Statybos ministerijos.

1962 m. P. Uogintas perėjo dirbti į Energetikos statybos trestą vyriausiuoju energetiku. 1966 m. Energetikos statybos tresto vadovybė pasiūlė P. Uogintui tapti naujai kuriamos įmonės - EST Gamybinio technologinio komplektavimo valdybos - viršininku. Teko rinkti darbuotojų komandą, rūpintis gamybinės bazės projektavimu bei statyba, sukurti labai svarbią sovietmečiu techninio tiekimo sistemą, organizuoti medžiagų bei gaminių pristatymą Lietuvos energetikos statybos objektams. 1971 m., kaip puikus specialistas, organizatorius bei vadovas, P. Uogintas buvo paskirtas Energetikos statybos tresto valdytojo pavaduotoju. Lietuvos energetikos sistema buvo tiesiogiai pavaldi TSRS Energetikos ministerijai Maskvoje, visi svarbiausi medžiagų, įrengimų bei mašinų tiekimo klausimai ministerijoje ir buvo sprendžiami, todėl nemažai reikėjo dirbti su Maskvos biurokratais. Kruopštus ir atsakingas vadovas su kvalifikuota komanda gerai susidorodavo su visomis užduotimis, labai palengvindamas darbą visoms Energetikos statybos tresto įmonėms, išmėtytoms po visą respubliką. Šiose pareigose dirbo iki 1979 metų.

1979 m. dėl šeimyninių priežasčių P. Uogintas persikėlė į gyventi Kauną ir pradėjo dirbti direktoriumi Kaimo eksperimentinėje montavimo ruošinių gamykloje, 1980 m. - valdytojo pavaduotoju Specializuotoje montavimo organizacijoje. 1981 m. sunkiai susirgo ir į buvusį darbą negrįžo. 1982 m. P. Uogintas pradėjo dirbti gamybinės bazės vadovu UAB „Kauno restauracinės dirbtuvės“. Įmonė rūpinosi svarbių Lietuvai istorinių bei architektūrinių paminklų, kaip Pažaislio vienuolynas, Panemunės ir Raudonės pilys, remontu bei atkūrimu . 1993 m. vėl pablogėjo sveikata, todėl jis keletą metų nedirbo. 1996 m., sveikatai pagerėjus, jis pradėjo dirbti Kauno aukštesniojoje meno mokykloje kapitalinio remonto priežiūros inžinieriumi. 2009 m. išėjo į pensiją.

P. Uogintas užaugino tris sūnus: Kastytį (1963), Tomą (1978) ir Adomą (1981). Auga keturi anūkai. Povilas mėgo sportą, keliones, nuoširdžiai domėjosi menu, architektūra. Aktyviai dalyvavo Energetikų objektų statytojų klubo veikloje.

Mirė 2013 metais, palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

Parengė Laimė Valotkienė