Romanas Chomskis
Romanas Marijonas Chomskis (1919–1991)
Gimė 1919 07 29 Rietave. Jo tėvas karaimas buvo kunigaikščio Bogdano Oginskio dvaro orkestro muzikantas (grojo klarnetu, vargonais ir fisharmonija). Motina – daili skalbėja Olga Kalkytė. Šeimoje buvo trylika gabių vaikų. 1948 baigė Kauno universitetą, tapdamas inžinieriumi elektriku, ir pradėjo dirbti asistentu Bendrosios elektrotechnikos katedroje. Jo pastangomis, kartu katedros bendradarbiais Juozu Petrusevičiumi ir Feliksu Masiuliu, buvo įrengta Aukštųjų įtampų laboratorija I rūmų pusrūsyje. Jos 1000 kV impulsinės įtampos generatorius buvo R. Chomskio diplominis projektas. Aukštųjų įtampų laboratorija vaidina svarbų vaidmenį rengiant elektros energetikos specialistus, 1989 m. ji buvo iš I rūmų perkelta į Elektros sistemų katedrą Statybos rūmuose. Kai kurie jos elementai, suprojektuoti R. Chomkio dar naudojami ir XXI amžiuje studentams susipažinti su aukštųjų įtampų technika.
Mokslinį darbą R. Chomskis dirbo vadovaujamas profesoriaus Kazimiero Baršausko. 1954 apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją Dielektrinių nuostolių kampo tyrimai fazei jautriu elektroniniu srovės rodikliu. 1950–1960 buvo Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto direktorius ir dėstė Bendrosios elektrotechnikos katedroje. Kai 1960 nuo Pramonės įmonių elektrifikacijos katedros atsiskyrė Automatikos ir skaičiavimo įtaisų katedra, Romanas Marijonas Chomskis tapo jos vedėju. 1961 prie naujosios katedros buvo įkurta žinybinė Elektroninės skaičiavimo technikos laboratorija, kuri glaudžiai bendradarbiavo su Vilniaus įmone Sigma. Šiai laboratorijai jis vadovavo iki 1975. 1963 11 06 buvo džiaugsminga diena katedrai ir visam Elektrotechnikos fakultetui, kai buvo baigta montuoti ir paleista pirmoji didžioji elektroninė skaičiavimo mašina Minsk 14, KPI skaičiavimo centro užuomazga. 1960–1963 jis dar buvo Lietuvos prietaisų gamybos mokslo ir technikos komisijos pirmininkas. 1966 įkuriama Skaičiavimo technikos katedra, kurios vedėjas Romanas Marijonas Chomskis buvo pirmuosius 3 metus. 1962 jam suteiktas pedagoginis docento vardas, 1965 – Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas, 1966 apdovanotas SSSR liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro, o 1971 – aukso medaliais. Nuo 1961 iki išėjimo į pensiją 1984 buvo KPI mokslo reikalų prorektorius. Dėstė studentams, ruošė mokslininkus – skaičiavimo technikos specialistus. Net 29 jo mokiniai tapo mokslų kandidatais, 7 – habilituotais daktarais. Romanas Marijonas Chomskis, kaip vienas iš skaičiavimo technikos iniciatorių Lietuvoje, dalyvavo kuriant skaičiavimo mašinas. Jo mokslo darbai iš elektroninių skaičiavimo mašinų, automatizuotų struktūrų ir loginės sintezės, integralinių schemų skaičiavimo metodikos, tiriamųjų darbų koordinavimo, planavimo ir prognozavimo paskelbti įvairiuose leidiniuose. Buvo atliekami mokslinio tyrimo, projektavimo-konstravimo ir eksperimentiniai darbai pagal ūkiskaitines sutartis su įmonėmis, organizacijomis, kitomis mokslinėmis įstaigomis. Profesoriui Romanui Marijonui Chomskiui vadovaujant, KPI pedagoginį ir mokslinį personalą sudarė apie 3000 darbuotojų. Jų atliktas mokslinio tyrimo darbas daug prisidėjo prie Lietuvos mokslo plėtros. Jeigu 1975 buvo atliekama mokslinio tyrimo darbų už 8 milijonus rublių, tai 1985 – už 12,5 milijonų, t.y. tiek, kiek atlikdavo darbų visa Lietuvos mokslų akademija. Jei 1966–1970 buvo padaryti 1038 išradimai, tai 1976–1980 – 2279, 1975 įdiegti 175 moksliniai darbai, 1985 – 240.
Prorektorius Romanas Marijonas Chomskis labai efektingai globojo KPI studentų mokslinę draugiją. Tuo metu studentų mokslinis darbas išaugo, sustiprėjo ir visapusiškai suklestėjo. Jis tapo jau ne pavienių entuziastų reikalu, o mokymo proceso sudedamąja dalimi. Nuo 1977 visiems instituto studentams tapo privaloma studijuoti Mokslinio tiriamojo darbo pagrindų discipliną. Šių paskaitų metu trečio ar ketvirto kursų studentai buvo supažindinami su pagrindinėmis įvairių mokslo sričių mokslinės veiklos etikos ir kultūros, mąstymo filosofijos, informacijos filosofijos, šiuolaikinės pažinimo teorijos, civilizacijos evoliucijos perspektyvų, profesinės etikos ir kultūros žiniomis. Padidėjo studentų motyvacija studijuoti pasirinktas specialybes. Jie noriai dirbo biudžetinius ir ūkiskaitinius mokslinius tiriamuosius darbus katedrose, projektavimo konstravimo biuruose, įmonėse praktikų metu, rengė pranešimus studentų mokslinėms konferencijoms. Studentams tapo patrauklios realios inžinerinės užduotys, kurios neretai virsdavo diplominiais projektais, išradimais.
Romanas Marijonas Chomskis buvo ne tik žymus mokslininkas, puikus pedagogas ir vadovas, bet pirmiausia – nuostabus žmogus, geras tėvas. Tūkstančiai studentų, jo auklėtinių, bendradarbių visada maloniai prisimena jo atvirą šypseną, geranoriškumą. Tik išėjęs į pensiją, jis atskleidė dar vieną savo paslaptį, kad jis – menininkas. Jis tapė įžymių žmonių portretus. Juos piešė net posėdžių metu. Aktyviai dalyvavo Žemaičių draugijos veikloje atkuriant Rietavo kultūros fondą. Pateikė nemažai eksponatų Lauryno Ivinskio vidurinei mokyklai, o rietaviškiams – savo darbų kolekciją. Didžiausia jo meilė – šeimos atžalos ir gamta, kurioje pagal galimybę praleisdavo laisvalaikį., žiemą ar vasarą, vienas ar su šeima. Romano Marijono ir Liudos Chomskių šeima užaugino tris vaikus: Dalią, Laimą ir Romaną. Dabar jau užaugę anūkai Dinas, Rūta, Dalia, Linas, Jurga ir Laimutė augina proanūkius Juditą, Audingą, Gustę, Skaistį, Ugnę, Oonagh, Milo ir Igną.
Mirė 1991 07 11 Jurbarke. Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.
Parengė A. Bačauskas pagal „Elektros inžinerijos katedrai -90“.