Romanas Zigmuntas Zinkus

ROMANAS – ZIGMUNTAS ZINKUS gimė 1927 m. liepos 20 d. Krakių miestelyje, Kėdainių apskr., Vlado Zinkaus (1885 – 1955 ) ir Elenos Zinkienės – Titiškytės ( 1891 – 1977 ) šeimoje. Tėvas, dirbęs valsčiaus viršaičio pavaduotoju, viršaičiu ir vietos bankelio kasininku, turėjo apie 16 ha šeimos ūkį. Šeimoje augo trys sūnūs: Algirdas (1924 – 2015), Bronius (1926 - 2017 ) ir Romanas – Zigmuntas. 1949 metais tėvai buvo ištremti į Sibirą. Vaikai liko, kadangi tuo metu jų nebuvo namuose.

Romanas mokėsi Krakiuose. Prasidėjo karas ir okupacijos. Tuo metu Krakėse mokytojavęs dailininkas Jonas Švėgždas 1943 metais sukūrė pogrindinę organizaciją, nukreiptą tiek prieš vokiečius, tiek prieš rusus. Kartu su broliais Romanas buvo jos` narys. Kilus arešto grėsmei 1945 metais nuo gegužės iki spalio mėnesio gyveno nelegaliai, įskaitant kurį laiką partizanų būryje. Po to sėkmingai legalizavosi ir tęsė mokslą gimnazijoje ir per nepilnus metus užbaigęs dviejų metų kursą bei įgijęs brandos atestatą. 1946 m. rudenį įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (KPI) elektrotechnikos fakultetą. Studijos sekėsi gerai, tačiau 1951 m. verbuojamas atsisakė tapti saugumo organų agentu, dėl ko iš instituto 5 kurso buvo pašalintas. Įsidarbino Kauno energetikos remonto įmonėje elektromonteriu. Vėliau čia dirbo meistru, šefu Inžinieriumi,darbų vadovu. Atgal į KPI buvo priimtas po Stalino mirties 1954 m. ir, toliau dirbdamas įmonėje, studijas baigė 1955 m. Darbovietėje 1957 metais buvo paskirtas elektros cecho konstruktorių - technologų grupės viršininku. Čia sukūrė ir įdiegė vieningą elektros transformatorių rekonstrukcijos projektavimo ir remonto technologiją, turėjusią svarbią reikšmę pervedant Lietuvos elektros tinklus iš 6 kV į 10 kV įtampą. Nuo 1973 m. iki 1991 metų dirbo įmonės vyriausiuoju technologu. Vėliau, jau pensiniame amžiuje, toliau dirbo įmonėje iki 1994 m. Dar darbinės veiklos pradžioje jis, kartu su vyriausiuoju inžinierium K.Chudabaševu, sukūrė pirmąjį SSRS prietaisą, skirtą agregatų vibracijos dydžiui ir fazei matuoti bei jos formai stebėti (serijinio prietaiso BIP prototipą). Vėliau, jau kaip patyręs aukštos kvalifikacijos energetinių įrengimų remonto specialistas, daug metų buvo Vyriausiosios valdybos Glavenergoremont Techninės tarybos elektrotechnikos ir kompiuterizacijos sekcijų narys, palaikė tamprius ryšius su Glavenergoremonto Centriniu konstravimo biuru (CKB), dalyvavo ir skaitė pranešimus konferencijose energetikos įrenginių remonto klausimais. Organizavo techninį Kauno energetikos remonto bendradarbiavimą su VDR energetikos kombinato institutu ORGREB

Aktyviai dalyvavo remonto techninės literatūros kūrime. Jis autorius vadovo remontininkams: „Turbogeneratoriaus TVV-165-2 remonto technologija“. (ORGRES Techninės informacijos biuras, 1967 m.) ir bendraautorius vadovo „Turbogeneratorių TVV-165-2, TVV-200-2 ir TVV-320 – rotorių apvijos pervyniojimo technologija“. (SSSR EEM specializuoto mokslo-techninės informacijos centras, 1972 m.), normatyvinio dokumento: „Elektrinių pastatų ir įrenginių techninio aptarnavimo ir remonto organizacijos taisyklės.“ (SSSR EEM, 1985 m) ir viešo naudojimo knygos „Turbogeneratorių remonto žinynas“. (Išleista Maskva, „Energija“, 1978 m).

Apdovanotas įvairių institucijų garbės ir padėkos raštais, trimis LŪPP (Liaudies ūkio pasiekimų paroda, Maskva) bronzos ir vienu sidabro medaliais, Lietuvos Respublikos prezidento bei ūkio ministro padėkos raštais, jam suteiktas įmonės nusipelniusio veterano garbės vardas.

Po įtempto darbo atsipalaiduodavo mėgėjiškoje žvejyboje, o užbaigęs „valdiškus“ darbus, pamėgo kino filmų kūrimo meną. Artimųjų bei draugų džiaugsmui sukūrė daugelį mėgėjiškų kino juostų turistinių kelionių ir artimiesiems bei draugams aktualiosiomis temomis. Taip pat išėjęs į pensiją parašė esė knygą „Vulgarus požiūris“ (Kaunas, 2004, 340 p.), sudarė knygą „60 metų Kauno energetikos remontui“ (Vilnius, 2005, 400 p., iliustr.) bei parašė savo pergyvenimų knygą „Gyvenimo pabiros“.

Šeimą sukūrė 1957 metais. Žmona Ona Zinkuvienė – Pipiraitė (1927- 2005), pedagogė . Ona ir Romanas išaugino du sūnus: Rimvydą (1958) kuris baigė KPI informatiką, yra kompiuterių aptarnavimo individualios įmonės „Gairė“ savininkas ir Giedrių (1969) kuris baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir yra reklamų individualios įmonės „Logopro“ savininkas. Sulaukė vaikaičių: Pauliaus (1992) , Aleksandro (1994) ir Karolio (1995).

Paruošė Algis Viktoras Mekas, red. Vyt. Miškinis