Saulis Gediminas Vilpišauskas

VILPIŠAUSKAS Saulis Gediminas gimė 1942 m. liepos mėn. 26 d. Šiaulių m., tarnautojo šeimoje.1960 m. baigė Jonavos vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto elektros tinklų ir sistemų specialybės grupę. 1965 m. baigė institutą ir buvo paskirtas j Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos Relinės apsaugos ir automatikos tarnybą inžinieriumi. Vėliau palaipsniui dirbo vyresniojo inžinieriaus, grupės vadovo, sektoriaus viršininko pareigose, o 1976 m. buvo paskirtas statomos Mažeikių termofikacinės elektrinės direktoriumi.

Statybą reikėjo organizuoti nuo pat pradžios- buvo tik projektas, nebuvo nei personalo, nei bazės. Elektrinę pastačius ir keletą metų joje padirbėjus, Saulis Vilpišauskas 1983 m. buvo perkeltas dirbti į Vilniaus elektrinę direktoriaus pavaduotoju. 1991 m. paskirtas Vilniaus elektrinės investicijų direktoriumi. Jam dirbant šiose pareigose, buvo baigta statyti Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (du blokai po 180 MW galios). 1999 m. S. Vilpišauskas pradėjo dirbti Vilniaus mazuto saugyklos generaliniu direktoriumi, o 2001 m., reorganizavus šią įmonę į Lietuvos naftos produktų agentūrą, ir toliau dirbo generaliniu direktoriumi, vėliau- generalinio direktoriaus pavaduotoju. Profesinio darbo karjerą baigė 2011 metais.

1976 metais už nuopelnus Lietuvos energetikai Sauliui Gediminui Vilpišauskui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Ne kartą apdovanotas ministerijos Padėkos raštais.

Jaunystėje entuziastingai žaidė regbį, o nuo darbo Vilniaus elektrinėje laikų- lauko tenisą. Žmona Nijolė energetikoje išdirbo 16 metų. Su žmona Nijole užaugino tris vaikus: Ramūną (gim. 1972 m., politologas, mokslų daktaras, profesorius), Jūratę (g.1977 m., ekonomistė), Jurgą (g.1979 m., žurnalistė).

Parengė Vytautas Miškinis