Simonas Šimkūnas
Simonas Šimkūnas gimė 1930 m.sausio 19 d. Anykščių rajono Liepdegėnų kaime ūkininkų Liudos ir Juozo Šimkūnų šeimoje. Užaugo keturi vaikai: du sūnūs ir dvi dukros. Simonas baigė Dabužių pradinę mokyklą, o 1946 metais keturias Anykščių gimnazijos klases.
Patriotiškai prieškarinės mokyklos ir lietuviškos šeimos išauklėtas berniukas per pirmuosius pokario sovietų okupantų suorganizuotus rinkimus kartu su dviem draugais suplėšė raudoną vėliavą ir rinkimų biuletenius. Už tai mėnesį žiemos metu teko praleisti nekūrenamuose rūsiuose Anykščių ir Utenos daboklėse. Paauglys patyrė sovietinių saugumo darbuotojų bauginimus bei kankinimus. Vėliau, kai tėvas nuvežė pareigūnams krūvas kaimo gėrybių, jis, kaip mažametis, buvo paleistas. Tačiau ir šiandien to skausmo bei pažeminimo, kai nuo tų įvykių praėjo daugybė metų, Simonas negali be jaudulio prisiminti.
1946 m. jaunuolis pradėjo mokytis Vilniaus politechnikume, po metų perėjo į Kauno politechnikumą, kurį labai gerais pažymiais baigė 1951 metais. Technikume Simonas aktyviai sportavo – boksavosi, dalyvavo kulkinio šaudymo varžybose. Mokydamasis technikume Simonas dirbo Kauno Petrašiūnų elektrinės valdymo pulto budinčiuoju monteriu, nes šeimos finansinė padėtis buvo nelengva.
1951-aisais metais S. Šimkūnas įstojo į Minsko (Baltarusija) politechnikos institutą. Ten studijų metai buvo trumpesni negu Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pradžioje turėjo sunkumų dėl rusų kalbos, bet 1956 metais institutą baigė su pagyrimu, Energetikos fakultete įsigydamas inžinieriaus energetiko diplomą.1957 metais grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Vilniaus miesto elektrinės inžinieriumi, nuo 1960 metų – Lietuvos Ministrų tarybos referentu energetikos klausimais. 1965–1975m.S. Šimkūnas dirbo Energetikos statybos tresto Elektros tiekimo linijų statybos-montavimo valdybos viršininku, o nuo 1975 iki 1992 m. buvo Lietuvos energetikos statybos tresto valdytojas. Treste tuo metu dirbo apie 10 tūkstančių žmonių. S. Šimkūno vadovaujamam trestui teko dalyvauti tokių stambių objektų, kaip Vilniaus 3-oji termofikacinė elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė statybose, užsiimti elektros perdavimo linijų tiesimu Lietuvoje, dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės statyboje.
Nuo 1992 iki 2007 metų S. Šimkūnas dirbo Lietuvos ir Lenkijos UAB „Toris“ generaliniu direktoriumi. Atkaklus, darbštus vadovas buvo gerbiamas bendradarbių, turėjo autoritetą tarp to meto energetikos sistemos vadovų. Simonui Šimkūnui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas (1981 m.), jis buvo pagerbtas ir kitais valstybiniais bei žinybiniais apdovanojimais.
Su žmona Alma Povilėnaite, žurnaliste bei vertėja, užaugino sūnų ir dukterį. Visą gyvenimą S. Šimkūnas aktyviai sportavo, buvo Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės narys, keletą kartų tapo Lietuvos čempionu sunkaus svorio kategorijoje, dalyvavo pirmojoje ir antrojoje SSSR tautų spartakiadose Maskvoje ir daugelyje to meto varžybų. Baigęs aktyvią sportinę karjerą, S. Šimkūnas ir toliau savo laisvalaikį skyrė imtynių sportui, teisėjaudamas Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose, daug metų buvo Lietuvos imtynių federacijos prezidentas.
Mirė Simonas Šimkūnas 2021 m. balandžio 18 d. Bus laidojamas tėviškėje, Dabužiuose.
Parengė Laimė Valotkienė
