Simonas Diškevičius

DIŠKEVIČIUS SIMONAS gimė 1939 m. lapkričio 29 d. Balbieriškio mstl., Marijampolės aps., ūkininkų šeimoje. Tėvai-Vincas Diškevičius (1911-2000) ir Marijona Motuzaitė-Diškevičienė (1911-2001), turėję 25 ha žemės. Šeimoje buvo gimę 6 vaikai, bet trys iš jų mirė mažamečiai. Visa šeima 1951 metų spalį buvo ištremta į Tomsko sritį, Kargasoko rajoną, priversta dirbti miško kirtimo darbuose. Šeima grįžo iš Sibiro 1959 m.

Simonas 1946 m. pradėjo mokytis Balbieriškio vidurinėje mokykloje, Sibire baigė septynmetę mokyklą. Po Sibiro mokslus tęsė Kaune ir 1962 m. baigė Kauno šeštąją vakarinę vidurinę mokyklą rusų kalba. Nuo 1961 iki 1970 m. dirbo Kauno elektros tinklų jvairiuose skyriuose: miesto kabelinio tinklo, transformatorių remonto ir aukštosios įtampos tinklų skyriuose, nuo elektromonterio iki vyriausiojo meistro pareigose. 1963 m. pradėjo mokytis Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto vakariniame skyriuje, kurį 1970 m. baigė ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.

1970 m. pradėjo dirbti Utenos elektros tinklų Linijų ir pastočių tarnyboje vyriausiuoju meistru, o nuo 1971 m. — šios tarnybos viršininku. Nuo 1987 m. dirbo Šiaurės vakarų zonos valstybinėje elektrinių ir tinklų eksploatavimo inspekcijoje vyresniuoju inžinieriumi inspektoriumi. Nuo 1990 iki 1995 m. buvo Utenos elektros tinklų Energijos realizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas. Nuo 1995 m. iki 2007 m. dirbo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vedėju. Visose pareigose S. Diškevičius pasižymėjo, kaip geras darbų organizatorius, nekonfliktiškas darbuotojas. Apdovanotas Ūkio ministro Garbės raštu. Mėgo dirbti sode, žaisti biliardą.

Su žmona Brone Baltuškaite-Diškevičiene (g. 1941 m.), gydytoja užaugino du sūnus-Robertą (1968), techniką elektriką ir Darių (1972), IT specialistą. Susilaukė keturių anūkų.

Parengė Vytautas Miškinis