Tadas Šulcas
Tadas Šulcas gimė 1880 m. spalio 6 d. Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiaus Palevenėlės dvare. Dar esant mažam su tėvais persikėlė į Liepoją, kur tėvas įsidarbino staliumi viename iš buvusių fabrikų. Dėl sunkios tėvų finansinės padėties, paskutinėse gimnazijos klasėse pradėjo uždarbiauti. Šią mokyklą 1902 m. baigė aukso medaliu. Besimokydamas gimnazijoje lygiagrečiai mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje, bet iš jos išstojo.
1902 m. įstojo į Rygos politechnikos institutą. Būdamas studentu dalyvavo slaptoje ,,Vilties“ draugijoje Rygoje. 1903 m. persikėlė į Petrapilį ir mokslą toliau tęsė Petrapilio technologijos institute. 1913 m. jį baigė įgydamas inžinieriaus-technologo kvalifikaciją ir savo karjerą pradėjo Rygos-Baltijos karo laivų ir mašinų statykloje Taline inžinieriumi-konstruktoriumi. Po kurio laiko buvo paskirtas darbų vykdytoju, o vėliau – Torpedų skyriaus viršininku, tapo minininku statytoju. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir stojo valstybinėn Lietuvos tarnybon. Buvo paskirtas Vilniaus apskrities viršininku, tačiau greit grįžo į inžinieriaus darbą ir buvo Žąslių lentpjūvės vedėju. Vėliau pradėjo dirbti Lietuvos atstatymo komisariate Kaune: Artilerijos dirbtuvių techninės dalies vedėju, po to – Karo butų skyriaus viršininku, Plentų bei vandens kelių valdybos viršininku. 1920 m. persikėlė į Vilnių ir įsidarbino laikraščio ,,Vilnietis“ redakcijoje. Už lietuviškumo skatinimą buvo lenkų kalinamas Lukiškių kalėjime, o 1922 m. vasario 7 d. drauge su dar 33 kaliniais ištremtas į Nepriklausomos Lietuvos Laikinąją sostinę Kauną. Pradėjo dėstyti Aukštesniojoje technikos mokykloje. Nuo 1923 m. rudens čia dėstė laivų statybos kursą būsimiesiems ,,jūros vilkams“. 1927 m. sausio 1 d. pakviestas į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą privatdocentu ir jam pavesta skaityti garo katilų kursą privatdocento teisėmis. Žurnale ,,Technika“ 1930 m. Nr.6 paskelbė straipsnį ,,Suvartotam garui darbingumo grąžinimas“ (225-229 psl.), ,,Petrašiūnų elektrogamyklos garo katilų ir turbinos bandymas“ su lentelėmis (347-351 psl.). ,,Šiluma ir jos kraštutinės temperatūros“ (,,Kosmos“ 1930 m.). ,,Šilumos pervertimas į darbą“ ,,Technika“ Nr. 6, ,,Dirbtinis šaltis ir dirbtinis ledas“ ir ,,Laivų statybos plėtotės trumpa istorija“ (,,Kosmos“ 1932), ,,Marijampolės cukraus fabriko ir jo garo katilų ir turbinų bandymus“ ir ,,Garo katilų sienoms nuo rūdijimo ir ugniaatspariam apmūrijimui nuo gedimo apsaugoti priemonės“ ,,Technika“ Nr. 8, 1935 m. Parengė rankraštį ,,Garo katilų statyba ir kuras“ . 1932 m. Technikos fakulteto taryba jam pavedė dėstyti ,,Laivų statybos“ kursą. 1933 m. išleido knygą ,,Laivų statyba“, ,,Kuro pasaulinės krizės ir jo išvengti perspektyvos“.
1936 m. vasario 8 d. išrinktas į ,,Laisvamanių etinės kultūros draugijos“ tarybą. Spausdino savo straipsnius leidiniuose ,,Technika“, ,,Lietuvos Aidas“, ,,Vilnis“, ,,Kosmos“. 1938 m. vasario 16 d. T. Šulcas keliamas ekstraordinariniu profesoriumi Pritaikomosios mechanikos katedroje. Čia skaitė garo katilų, laivų statybos bei techninės braižybos kursus. Vertinamas jis kaip pedagogas ir mokslo darbų periodinėje technikinėje ir bendroje spaudoje spausdintų straipsnių ir atspausdintos ,,Laivų statybos“ knygos autorius.
1940 m. išrinktas Šiluminių variklių katedros vedėju. Tačiau tų pat metų gegužės 27 d. mirė. Žurnalo ,,Technika“ redakcija ir Technikos fakulteto dekanatas pareiškė savo užuojautas.
Parengė Aleksandras Gluosnis