Vaclovas Miškinis

Variantas X tomui

VACLOVAS MIŠKINIS gimė 1944 m. lapkričio 26 d. Panevėžio rajone, Repšiškių kaime Onos Maldeikytės – Miškinienės ir Petro Miškinio šeimoje, kuri išaugino 5 sūnus: Povilą, kunigą, monsinjorą; Julijoną, kunigą; Albertą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą; Vaclovą, energetikos profesorių, habilituotą mokslų daktarą; Leonardą, inžinierių.

1953–1956 m. Vaclovas mokėsi Panevėžio rajono Dubarų pradinėje mokykloje, 1956–1963 m. – Ramygalos vidurinėje mokykloje (baigė aukso medaliu), 1963–1968 m. Kauno politechnikos institute studijavo elektros tinklų ir sistemų specialybę (baigė su pagyrimu), 1972–1975 m. – Fizikinių-techninių energetikos problemų institute (dabar LEI) studijavo aspirantūroje, 1979 m. Leningrado politechnikos institute apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją, 1998 m. Latvijos MA Fizikos energetikos institute apgynė habilituoto technologijos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1968 m. dirba LEI (1982–1994 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1995–2017 m. – Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas, nuo 2017 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas). 2002–2011 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros profesoriumi, Elektrotechnikos fakulteto Valstybinės egzaminų komisijos pirmininku. 2004 m. suteiktas docento, 2009 m. – profesoriaus vardas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daug prisidėjo prie plataus bendradarbiavimo su užsienio mokslinėmis organizacijomis – Tarptautine atominės energijos agentūra, Danijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslinių tyrimų centrais. Jo mokslinių tyrimų sritys –energijos poreikių prognozavimas, energetikos ekonomika ir politika, energijos balansas ir jo struktūriniai pokyčiai, energijos vartojimo efektyvumo analizė, atsinaujinantys energijos ištekliai. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių (didelę jų dalį tarptautiniuose leidiniuose). Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose: Austrijoje, Čekijoje, Indijoje, Irane, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Taivane, Turkijoje ir kt. Su bendraautoriais parengė 5 mokomąsias knygas. Vienas ir su bendraautoriais 1993–2017 m. kasmet rengė ir publikavo statistinių duomenų leidinio „Lietuvos energetika“ seriją. Daug prisidėjo rengiant pirmąją (1994 m.) ir atnaujintąją Nacionalinę energetikos strategiją (1999 m., 2002 m., 2007 m., 2017 m.), Nacionalinę programą energijos vartojimo efektyvumui didinti (1996 m., 2000 m.), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (2003 m., 2009 m.), Baltijos energetikos strategiją (2006 m.). Buvo vadovu arba atsakingu vykdytoju rengiant tarptautinius ir Europos Komisijos bendrųjų programų projektus, skirtus Lietuvos energetikos sektoriaus raidai pagrįsti. Buvo ilgametis LEI doktorantūros komisijos pirmininkas, Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narys, Lietuvos MA žurnalo „Energetika“ ir Lenkijos MA žurnalo „Energy Policy Journal“ redakcinės kolegijos narys.

2013 m. apdovanotas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Garbės ženklu. 2019 m. LR Prezidentės dekretu apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Vaclovo pomėgis yra chorinis dainavimas. 1964–1979 m. dainavo KTU vyrų chore, nuo 1994 m.-aktyvus Kauno Arkikatedros Bazilikos mišraus choro „Cantate“ dalyvis. Kitas pomėgis – Lietuvos istorija, architektūra, menas. 1970 m. baigęs kursus ir išlaikęs egzaminus, laisvalaikiu dirbo ekskursijų vadovu, 1995 m. tapo Lietuvos gidų gildijos nariu..

Žmona Vanda Dambrauskaitė – Miškinienė gimė 1945 m. Baigė KPI silikatų technologiją. Sūnus Vitas (g. 1971 m.) KTU įgijo bakalauro laipsnį, o VDU magistro laipsnį, augina du sūnus – Paulių (g. 1999) ir Pijų (g. 2005). Sūnus Venantas (g. 1976 m.) JAV Lankasterio koledže įgijo bakalauro laipsnį, o Kolumbijos universitete magistro laipsnį. Nuo 2000 m. JAV dirbo finansų analitiku. 2009 m. grįžo į Lietuvą, dirbo finansų ministrų A. Šemetos ir I. Šimonytės patarėju, dalyvavo kuriant ir įgyvendinant valstybės finansavimo strategiją. Augina dukrą Gretą (g 2020) ir sūnų Vincentą (g 2022).

Parengė Vytautas Miškinis

VACLOVAS MIŠKINIS gimė 1944 m. lapkričio 26 d. Panevėžio rajone, Repšiškių kaime ūkininkų Onos Maldeikytės Miškinienės ir Petro Miškinio šeimoje. Augo šeimoje, kuri išugdė sūnų Povilą, būsimą kunigą, monsinjorą; sūnų Julijoną, būsimą kunigą; sūnų Albertą, būsimą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą; sūnų Vaclovą, būsimą energetikos profesorių, habilituotą mokslų daktarą; sūnų Leonardą, būsimą inžinierių, verslininką.

1953–1956 m. Vaclovas mokėsi Panevėžio rajono Dubarų pradinėje mokykloje, 1956–1963 m. – Ramygalos vidurinėje mokykloje (baigė aukso medaliu), 1963–1968 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete elektros tinklų ir sistemų specialybę (baigė su pagyrimu), 1972–1975 m. – Fizikinių-techninių energetikos problemų institute (dabar Lietuvos energetikos institutas) studijavo aspirantūroje. 1979 m. Leningrado politechnikos institute (dabar Sankt Peterburgo valstybinis politechnikos universitetas) apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją. 1996 m. kėlė kvalifikaciją Tarptautinės atominės energijos agentūros rengiamuose kursuose JAV, 1997 m. – Prancūzijoje. 1998 m. Latvijos mokslų akademijos Fizikos energetikos institute apgynė habilituoto technologijos mokslų daktaro disertaciją.

Nuo 1968 m. iki dabar dirba Lietuvos energetikos institute (1982–1994 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1995–2017 m. – Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas, nuo 2017 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas). 2002–2011 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros profesoriumi, buvo universiteto Elektrotechnikos fakulteto Valstybinės egzaminų komisijos pirmininku. 2004 m. suteiktas docento vardas, 2009 m. – profesoriaus vardas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daug prisidėjo prie plataus bendradarbiavimo su užsienio mokslinėmis organizacijomis – Karlsrūjės universitetu (Vokietija), Tarptautine atominės energijos agentūra (Austrija), Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokslinių tyrimų centrais. Jo mokslinių tyrimų sritys – energijos poreikių prognozavimas, energetikos sektoriaus plėtros planavimas, energetikos ekonomika ir politika, energijos tiekimo patikimumas, energijos balansas ir jo struktūriniai pokyčiai, energijos vartojimo efektyvumo analizė, atsinaujinantys energijos ištekliai, paskirstytieji energijos ištekliai. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių (didelę jų dalį tarptautiniuose leidiniuose). Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Aberdine (Škotija), Berlyne, Leipcige ir Zittau (Vokietija), Budapešte (Vengrija), Būdėje ir Stavangeryje (Norvegija), Bombėjuje ir Naujajame Delyje (Indija), Florencijoje (Italija), Hiustone ir Lemonte (JAV), Prahoje (Čekija), Varšuvoje (Lenkija), Stambule (Turkija), Taipėjuje (Taivanis), Teherane (Iranas), Vienoje (Austrija) ir kt. miestuose. Su bendraautoriais parašė keturias mokomąsias knygas: „Energijos poreikių prognozavimas“ (2004 m.), „Elektrinių ir pastočių elektrinė dalis. Kursinis projektavimas“ (2007 m.), „Energetikos ekonomika“ (2008 m.), „Energijos poreikių kaita ir jų prognozavimo metodai“ (2010 m.). Vienas ir su bendraautoriais parengė nuo 1993 m. kasmet publikuojamų statistinių duomenų leidinių „Lietuvos energetika“ seriją.

Daug prisidėjo rengiant pirmąją (Vyriausybės patvirtintą 1994 m.) ir atnaujintąją Nacionalinę energetikos strategiją (Seime patvirtintą 1999 m., 2002 m., 2007 m., 2017 m.), Nacionalinę programą energijos vartojimo efektyvumui didinti (Vyriausybės patvirtintą 1996 m., atnaujintą 2000 m.), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (Vyriausybės patvirtintą 2003 m., atnaujintą 2009 m.), Baltijos energetikos strategiją (2006 m.). Buvo vadovu arba atsakingu vykdytoju vykdant tarptautinius projektus, skirtus Lietuvos energetikos sistemų raidai pagrįsti, atsakingu vykdytoju rengiant Europos Komisijos finansuojamų bendrųjų programų projektus ir kitus projektus. Yra ilgametis Lietuvos energetikos instituto doktorantūros komisijos pirmininkas, Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narys, Lietuvos MA žurnalo „Energetika“ redakcinės kolegijos narys, Lenkijos MA Mineralų ir energetikos ekonomikos mokslinio tyrimo i-to žurnalo „Energy Policy Journal“ redakcinės kolegijos narys (2011–2017 m.).

2013 m. apdovanotas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Garbės ženklu. 2019 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga LR Prezidentės dekretu apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Žmona Vanda Dambrauskaitė – Miškinienė gimė 1945 m. Baigė KPI silikatų technologiją. Dirbo Kauno AB “Kauno energija” chemijos laboratorijoje, įmonėje “Bitukas” technologe, Kauno m. švietimo skyriuje renginių organizatore. Vyresnysis sūnus Vitas (g. 1971 m.) KTU informatikos fakultete baigė bakalauro studijas, o VDU informatikos fakultete įgijo magistro laipsnį. Dirba tarptautinėje Suomijos kompanijoje Rapala-VMC Oy, vadovauja įmonėms Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Su žmona Rasa (g. 1971 m.) užaugino du sūnus – Paulių (g. 1999 m.) ir Pijų (g. 2005 m.). Jaunesnysis sūnus Venantas (g. 1976 m.) JAV Lankasterio koledže įgijo bakalauro laipsnį matematikos ir ekonomikos srityje, o Niujorke studijavo finansų inžinerijos specialybę ir įgijo magistro laipsnį Kolumbijos universitete. Nuo 2000 m. JAV J. P. Morgan banke dirbo finansų analitiku, skolos vertybinių popierių portfelių valdytoju, viceprezidentu. 2009 m. grįžo į Lietuvą, dirbo finansų ministrų A. Šemetos ir I. Šimonytės patarėju, aktyviai dalyvavo kuriant ir įgyvendinant valstybės finansavimo strategiją, bankų paramos schemą, valstybės įmonių reformą.

Didžiausias Vaclovo pomėgis yra chorinis dainavimas, suteikiantis galimybę daina ir giesme nuskaidrinti žmogaus kasdienybę ir viltį. 1964-1979 m. dainavo KTU vyrų chore, nuo 1994 m. iki dabar yra aktyvus Kauno Arkikatedros Bazilikos mišraus choro „Cantate“ dalyvis. Kitas pomėgis – Lietuvos istorija, architektūra, menas. 1970 m. baigęs kursus ir išlaikęs egzaminus, laisvalaikiu dirbo ekskursijų vadovu, 1995 m. tapo Lietuvos gidų gildijos nariu. Vedė įvairiausias ekskursijas Kauno m. ekskursijų biuro kvietimu ar savo darbovietės (Lietuvos energetikos instituto) direkcijos pavedimu. Yra pravedęs tūkstančius ekskursijų kauniečiams ir miesto svečiams.

Platesnis Miškinių šeimos gyvenimo aprašymas pateiktas Vytauto Miškinio 2015 m. knygoje „Iš vargo į žmones“ Vaizdas:Iš vargo į žmones viršelis.pdf Vaizdas:Vyt. Miškinio knyga IŠ VARGO Į ŽMONES.pdf