Vadluga

Jonas Vadlūga gimė 1941 m. kovo mėn. 25 d. Lebedžių k.

Rokiškio rajone, valstiečių Jono Vadlūgos (1909–1994) ir Bronės Suvaizdytės - Vadlūgienės (1906–1998) šeimoje, buvo iš trijų vaikų vyriausias.

1949 m. Jonas pradėjo lankyti Lebedžių pradinę mokyklą. Po jos 1956 m. baigė Lailūnų septynmetę ir pradėjo mokytis Pandėlio vidurinėje mokykloje, tačiau dėl materialinių sunkumų jos nebaigė ir 1957 m. ėmė dirbti kolūkyje. 1958 m. kolūkis Joną pasiuntė mokytis į Panevėžio žemės ūkio mechanizacijos mokyklą Nr. 2, kurią baigęs toliau dirbo kolūkyje. 1961 m. įstojo mokytis į Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumą, bet 1962 m. lapkričio mėn. buvo pašauktas į tarybinę armiją. Tarnaudamas armijoje įgijo elektromechaniko specialybę ir kartu 1965 m. Smolenske baigė neakivaizdinę vidurinę mokyklą. Atitarnavęs TA 1965 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos-mechanikos fakultetą. Studijuodamas 1966 m. pradėjo dirbti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje.

Buvo aktyvus studentas, mokslas sekėsi, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių 1968 m. studijas nutraukė ir persikėlė į Elektrėnus, kur buvo priimtas dirbti į Lietuvos elektrinę. Pradėjo elektros cecho budinčiuoju elektromonteriu. 1972 m. perkeliamas į elektros įrengimų remonto barą meistro, vėliau vyresniojo meistro pareigoms. Dirbdamas kartu mokėsi Kauno politechnikos instituto elektrotechnikos fakultete, kurį baigė 1985 m. ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1996 m. Jonas paskiriamas elektros įrengimų remonto baro viršininko pavaduotoju, o nuo 1998 m dirbo baro viršininku. Jam vadovaujant barui LE buvo vykdomi sudėtingi modernizacijos projektai - rekonstruojama 330kV skirstykla, statomi dūmų valymo įrenginiai. Savų reikmių 6 kv skirstykloje alyviniai jungtuvai pakeisti į žymiai patikimesnius SF6 . Su šiomis užduotimis dėka savo stropumo ir gamybinio patyrimo, J. Vadlūga gerai tvarkėsi, už nepriekaištingą darbą ne kartą apdovanotas garbės, padėkos raštais ir premijomis. Į pensiją išėjo 2010 m.

Žmona Stasė Kasparavičiūtė-Vadlūgienė (1947) dirbo Elektrėnų vidurinėse mokyklose logopede, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. S. ir J. Vadlūgos užaugino tris dukras: Loretą Kamburovą (1967 ), Agnę Vadlūgaitę- Naraveckę (1984), komunikacijų magistrę, Aistę Vadlūgaitę - Strielčiūnę (1987), viešojo administravimo magistrę.

Po sunkios ligos, neilgai pabuvęs pensijoje, Jonas Vadlūga mirė 2012 m. Palaidotas Elektrėnuose, Sabališkių kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas