Vidmantas Dominykas Bakšys

Vidmantas Dominykas Bakšys gimė Kaune 1938 metų rugpjūčio mėn. 4 d., o po paros gimė ir jo sesuo dvynė Jūratė Marija. Tėvai, Justinas ir Veronika (Kondratavičiūtė) Bakšiai, susituokė Argentinoje, Rosario mieste 1935 m. Matyt nieko gero Argentinoje neradę, Bakšiai nusprendė grįžti į Lietuvą. Justinas Bakšys1936 metais grįžo į Lietuvą, o Veronika Bakšienė metams liko Argentinoje, kad galėtų nusipirkti bilietą į laivą. Lietuvoje Bakšiai įsikūrė Vilijampolėje Veršvų kaime ir dirbo „Inkare“, vėliau persikėlė į Aleksotą, gyveno pas Justino pusseserę Konstanciją Bražėnienę. Prasidėjus karui, pirmą dieną vokiečiai bombardavo Aleksoto aerodromą, šalia kurio jie gyveno. Nutarę, kad čia likti pavojinga, Bakšiai išvažiavo Asmalų kaimą, Kuktiškių valsčiuje, Utenos apskrityje. Ten gimęs Justinas Bakšys iš savo senelio buvo paveldėjęs 12,9 hektaro žemės, ir J. Bakšys tapo ūkininku. 1945 metais Vidmantas su seserimi Jūrate pradėjo lankyti Lieponiškių pradinę mokyklą, o 1949 – 1951 m. mokėsi Kuktiškių septynmetėje mokykloje. Lietuvoje prasidėjus nacionalizuoti žemę, žmonės prievarta varė į „kolchozus“. Tarp žmonių atsirado susipriešinimas, prisimintos senos skriaudos. Sukūrus „Asmalų“ kolūkį, V. Bakšio tėvas, kaip išsimokslinęs, mokėjęs kelias kalbas, rimtas ūkininkas, buvo „išrinktas“ kolūkio pirmininku, nors motina maldavo grįžti į Kauną. Tėvas jis neklausė. 1951 m. sausio 15 dienos 11 valanda J. Bakšys namuose buvo nušautas. Tų pačių metų vasarą V. Bakšienė su vaikais persikėlė gyventi į Uteną, išsinuomojo kambarį mediniame name prie Dauniškio ežero. Vidmantas su Jūrate pradėjo eiti į Utenos antrąją vidurinę mokyklą. Kaip Vidmantas prisimena, mama buvo pasišventusi vaikams, jiems vis sakydavo: „Vaikeliai, jūs tik mokykitės“. 1956 m. Vidmantas baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Po penkerių metų studijų Vidmantas baigė pramoninės-civilinės statybos inžinieriaus specialybę ir pagal paskyrimą 1961 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti meistru Lietuvos VRE statyboje prie Vievio. Ten po trijų metų darbo susipažino su Vilniaus konservatorijos studente Janina Stankute, o 1965 m. jie susituokė. Jiems gyvenant Elektrėnuose 1966 m. gimė sūnus Vidmantas, o 1971 m. - duktė Rūta. 1971 m. Lietuvos VRE statybos valdybos viršininku buvo paskirtas legendinis statybų vadovas J. Velaniškis, o vyriausiuoju inžinieriumi V. Bakšys. 1972 m. baigus statyti Lietuvos VRE, statybod valdyba 1972-1976 metais statė Kauno TE, 1976-1979 m. - Mažeikių TE. 1977 m., pradėjus statyti Kaišiadorių (dabar Kruonio) HAE, Lietuvos VRE statybos valdyba pavadinta „Lietenergostatyba“ (Tresto teisėmis), o V. Bakšys paskiriamas jos vyriausiuoju inžinieriumi. 1982-1983 m. V. Bakšys buvo komandiruotas į Irano Termofikacinės elektrinės „Ramin“ statybą. Grįžęs į Lietuvą, 1983-1985 m. dirbo Kaišiadorių HAE Statybų valdybos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. 1985 m. jis buvo paskirtas Kaišiadorių HAE statybos valdybos viršininku. 1991 m. panaikinus Kaišiadorių HAE statybų valdybą, V. Bakšys tapo Kruonio HAE statybos valdybos direktoriumi. Vėliau ji tapo AB „Kruonio HAE statyba“ ir buvo Kruonio HAE statybos genrangovu. Per tą laikotarpį Nepriklausomoje Lietuvoje buvo pastatyti pirma didelė elektrinė ir paleisti visi keturi Kruonio HAE agregatai. 2004 m. visa elektrinė priduota Valstybinei komisijai. 2006 m. V. Bakšys išėjo į pensiją, aktyviai dalyvavo Energetikos objektų statytojų klubo veikloje. Po trumpos ligos mirė staiga 2016 m. birželio 2 d. palaidotas Kaune, Petrašiūnų kolumbariume.

Eilės, skirtos Vidmantui

Kai laikas širdies laikrodį sustabdo,

Ir pakabina atminties sode,

Nesigailėkim to, ko nepakeisim,

Dėkokime už tai, kas liko širdyje.

Geri darbai, gražios akimirkos ir žodžiai,

Ragautas džiaugsmas ir gyvenimo druska,

Tegu šilti prisiminimai, tarsi žiedlapiai rasoti.

Papuošia liūdesį ir gydo širdies skausmą.