Virgilijus Pranskietis

Virgilijus Pranskietis gimė Kaune 1943 m. gruodžio 9 d. tarnautojo Aleksiejaus Pranskiečio (1920–

1989) ir Danutės Plečkaitytės-Pranskietienės (1923–2015) šeimoje, kurioje dar buvo brolis Rimantas (1945–2010). Virgilijaus senelis (motinos tėvas) Jeronimas Plečkaitis (1887-1963) buvo aktyvi ir spalvinga asmenybė – 1905 m. revoliucijos dalyvis, Lietuvos Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimų narys, sovietmečiu – lagerių kalinys (1944–1955). Tremties išvengimui pokario metais Pranskiečių šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą ir tik 1954 m. grįžo į Kauną.

Virgilijus 1961 m. baigė Kauno 8-ąją vid. mokyklą ir įstojo studijuoti į Kauno Politechnikos instituto Mechanikos fakulteto pramonės šiluminės energetikos specialybę. Gamybinę praktiką atliko dirbdamas šaltkalviu Kauno energetikos remonto įmonėje (KER), kurioje, baigęs studijas ir įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją, 1967 m. vasario mėn. pradėjo dirbti turbinų cecho meistru. Pirma komandiruotė buvo į Svietlą (Kaliningrado sr., Rusija) AEG turboagregato rekonstrukcijai. Darbų vadovas šef-inžinierius Vytautas Kaminskas buvo jo mokytojas, atsakingumo ir atsidavimo remontui neblėstantis pavyzdys. Virgilijus tų pat metų gruodžio mėn. Charkovo turbinų gamykloje baigė turbinų remonto kursus. 1968 m. balandžio mėn. komandiruojamas į Elektrėnus turbinų remonto darbams. Čia įgyjamas patyrimas, kyla kvalifikacija. 1969 m. pervedamas į šef-meistro, o 1970 m. – šef- inžinieriaus pareigas. Nuo 1974 m. KER įmonės Elektrėnų turbinų remonto baro vadovas, tačiau tarp remontų LVRE teko dirbti ir kitose TSRS elektrinėse, iki Vorkutos imtinai. 1976 m. paskiriamas KER turbinų cecho techninio biuro viršininku, 1978 m. – turbinų cecho viršininko pavaduotoju, o rugpjūčio mėn. – cecho viršininku. Darbo ir rūpesčių buvo daug. Plėtėsi KER įmonės aptarnaujama zona, eilėje elektrinių buvo organizuojami pastovūs cecho barai.

1987 m. paskiriamas įmonės vyriausiuoju technologu. 1991 m. išformavus vyriausiojo technologo skyrių paskiriamas gamybos direktoriumi, atsakingu už katilų gamybos, turbinų gamybos, elektros įrenginių gamybos ir mechaninį cechus. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę KER atsisakė objektų aptarnavimo Rusijoje, Baltarusijoje. 1993 m. įvyko įmonės valdymo reorganizacijai, Virgilijus buvo pervestas į turbinų cechą darbų vadovo pareigoms. Dirbo įvairiuose KER įmonės aptarnaujamuose energetikos ir pramonės objektuose. 2008 m. patyrė insultą ir baigė darbinę veiklą, išėjo į pensiją.

Dirbdamas Virgilijus pastoviai kėlė savo kvalifikaciją, tapo energetinių įrenginių remonto asu. Mokėsi TSRS Energetikos ministerijos Almatos ir Novosibirsko vadovaujančių darbuotojų kursuose. Ir bendradarbiai, ir užsakovų specialistai prisimena Virgilijaus profesionalumą ir atsakingumą, jo kultūringą bendravimą su žmonėmis. Už gamybinius atsiekimus daug kartų skatintas garbės raštais, premijomis. Dabartiniai pomėgiai – žvejyba, grybavimas, gamta.

Šeimą su Galina Rusinova-Pranskietiene (1947) Virgilijus sukūrė 1966 m. Galina 1973 m. baigė Kaliningrado Valstybinio universiteto filologijos fakultetą ir dirbo mokytoja Kauno mokyklose. Užaugino du sūnus. Eduardas (1969) baigė Kauno politechnikumą, Kęstutis (1977) – KTU mechanikos fakultetą. Sulaukė vaikaičių: Martyno (1991), Marijos (2001) ir Rusnės (2010).

Parengė Algis Viktoras Mekas