Vitulis Petras Valeika
VARIANTAS X TOMUI
Vitulis Petras VALEIKA gimė 1941 m. birželio 1 d. Tetirvinų k., Pasvalio vls., Biržų aps., ūkininkų Petro Valeikos (1913-2001) ir Onos Vasiliauskaitės-Valeikienės (1919-1986) šeimoje. Tėvas 1946 m. buvo suimtas ir Ypatingojo pasitarimo nutarimu nuteistas 10 metų kalėjimo. Jis , kaip politinis kalinys, kalėjo Vorkutos lageryje. Už gerą darbą buvo paleistas pirma laiko - 1953 metais, bet be teisės grįžti į Lietuvą . Motiną ir seserį Romualdą , dar neturinčią 3 metų amžiaus, 1948 m. ištrėmė į Buriat Mongoliją. Visa šeima susitiko tik 1956 m.
Vieną likusį Lietuvoje Vitulį priglaudė giminės, gyvenę gretimame kaime. 1948 m. berniukas pradėjo lankyti Skrebotiškio pradinę mokyklą, 1955–1959 m. mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1959 m. įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigęs 1962 m. įsigijo techniko-mechaniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą 1962 m. V. P. Valeika pradėjo dirbti Vilniaus autotransporto įmonėje Nr. 6 mechaniku. 1963 – 1966 m. jis atliko karinę tarnybą Sovietinėje armijoje.
1967 m. V.P. Valeika pradėjo dirbti Vyriausiojoje energetikos ir elektrifikavimo valdyboje Transporto skyriaus inžinieriumi. 1967 – 1973 m. jis mokėsi VISI Mechanikos fakulteto vakariniame skyriuje ir įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją. 1969 m. buvo pervestas į Centrinę dispečerinę tarnybą ir tapo kuro dispečeriu. Tuo laikotarpiu kuro resursais aprūpindavo Sovietų Sąjungos Energetikos ministerija. Atsižvelgdamas į planuojamą energijos gamybą, kuro dispečeris apskaičiuodavo kuro poreikį Lietuvos energetikos sistemai ir teikdavo paraiškas ministerijai. Jis rinkdavo kiekvienos paros duomenis apie kuro gavimą, suvartojimą, atsargas ir šią informaciją pateikdavo Energetikos sistemos viršininkui. Duomenys telefoniniu ryšiu buvo perduodami Sąjungos Energetikos ministerijai. Kartu su Lietuvos naftos produktų ir Lietuvos dujų tiekimo įmonių darbuotojais kuro dispečeris spręsdavo kasdieninį mazuto tiekimą, gamtinių dujų vartojimo kiekius bei jų apribojimus avariniais atvejais. Lietuvos geležinkelio valdyboje gaudavo leidimus cisternų su mazutu pervežimui respublikos viduje. Nuo 1972 m. iki 1992 m. V. P. Valeikos pareigos keitėsi: dirbo Kuro transporto tarnybos grupės vadovu, GTKĮ Kuro tiekimo skyriaus viršininku, VDT viršininko pavaduotoju.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę , Lietuvos energetikai patys rūpinosi kuro tiekimu. 1994 m. V. P. Valeika buvo paskirtas Kuro tiekimo skyriaus viršininku. Jis organizavo kuro pirkimo konkursus. Po antrosios AB „Lietuvos energija“ restruktūrizacijos Bendrovė kuro nebepirko. Tada V.P. Valeika buvo paskirtas Aprūpinimo departamento Pirkimų skyriaus viršininku. Jis organizavo viešuosius pirkimus, supaprastintus pirkimus prekėms, paslaugoms ir darbams pagal Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos perdavimo tinklų skyrių ir centrinės būstinės padalinių pateiktas pirkimo užduotis. Per ilgą darbinę veiklą V. P. Valeika daug kartų apdovanotas garbės bei padėkos raštais, piniginėmis premijomis. 2008 m. gavo LR Seimo pirmininko padėką už išskirtinį pareigingumą ir ilgametį darbą energetikos sistemoje bei svarbių investicinių projektų vykdymo užtikrinimą, organizuojant pirkimus. 2009 m. V. P. Valeika išėjo į pensiją.
Mėgsta darbą sode, domisi sportu. Jis yra aktyvus Lietuvos energetikų senjorų klubo narys, leidinio „Lietuvos energetika“ VII t. (2019) redkolegijos narys, VI t. (2017), VIII t. (2020), IX t. (2022) redkolegijos narys ir bendraautorius. Su žmona Irena Valeikiene (1938-2020), inžiniere-statybininke (KPI Vilniaus filialas), užaugino dukrą Gražvydę (1969) – ikimokyklinės edukologijos magistrę, (Lietuvos edukologijos universitetas), ir sūnų Arvydą (1983) – viešbučių ir turizmo administravimas (Vilniaus teisės ir verslo kolegija, Birmingemo universiteto koledžas).
Parengė Laimė Valotkienė
Vitulis Petras VALEIKA gimė 1941 m. birželio 1 d. Tetirvinų k., Pasvalio vls., Biržų aps., ūkininkų Petro Valeikos (1913-2001) ir Onos Vasiliauskaitės-Valeikienės (1919-1986) šeimoje. Tėvas 1946 m. buvo suimtas ir Ypatingojo pasitarimo nutarimu buvo nuteistas 10 metų ir kaip politinis kalinys kalėjo Vorkutoje. Už gerą darbą buvo paleistas pirma laiko – 1953 m., bet be teisės grįžti į Lietuvą. Motiną ir seserį Romualdą, dar neturinčią 3 m. amžiaus, 1948 m. ištrėmė į Buriat-Mongolijos ASSR. Visa šeima susitiko tik 1956 m.
Vieną likusį Lietuvoje Vitulį Petrą priglaudė giminės, gyvenę gretimame Norelių kaime. 1948 m. jis pradėjo lankyti Skrebotiškio pradinę mokyklą, 1955–1959 m. mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1959 m. įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigęs 1962 m. įsigijo techniko-mechaniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą 1962 m. jis pradėjo dirbti Vilniaus autotransporto įmonėje Nr. 6 mechaniku. 1963 – 1966 m. atliko karinę tarnybą.
1967 m. V.P.Valeika pradėjo dirbti Vyriausiojoje energetikos ir elektrifikavimo valdyboje transporto skyriaus inžinieriumi. 1967 – 1973 m. mokėsi VISI Mechanikos fakulteto vakariniame skyriuje ir įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją. 1969 m. V. P.Valeika buvo pervestas į Centrinę dispečerinę tarnybą ir tapo kuro dispečeriu.Mazutą, gamtines dujas, akmens anglį ir kitus resursas tuo metu skirstė Sovietų Sąjungos Energetikos ministerija. V.P.Valeika, atsižvelgdamas į planuojamą energijos gamybą, apskaičiuodavo kuro poreikį Lietuvos energetinei sistemai ir ruošdavo paraiškas ministerijai:surinkdavo paros duomenis apie kuro gavimą, suvartojimą ir atsargas, pildė kuro apskaitos žurnalą. Kiekvienos darbo dienos pradžioje jis informaciją pateikdavo Energetikos sistemos viršininkui.Vėliau šiuos duomenis telefoniniu ryšiu V.P. Valeikaperduodavo į Energetikos ministeriją Maskvoje. (Vėliau, pakeitus tvarką, – į Rygos jungtinę dispečerinę tarnybą). Kartu su Lietuvos naftos produktų tiekimo įmonės darbuotojaisjis spręsdavo ir tikslindavo kasdieninį mazuto tiekimą energetikos įmonėms,gamtinių dujų vartojimo kiekius derindavo su Lietuvos dujų dispečeriu, o avariniais atvejais spręsdavo jų vartojimo apribojimus. Lietuvos geležinkelio valdyboje gaudavo leidimus cisternų su mazutu pervežimui Respublikos viduje, Lietuvos automobilių transporto ir plentų ministerijai teikdavo paraiškas mazuto pervežimui autotransportu rajoninėms katilinėms. Nuo 1972 m. iki 1992 m. V. P.Valeikos pareigos keitėsi:jis dirbo Kuro transporto tarnybos grupės vadovu, GTKĮ Kuro tiekimo skyriaus viršininku, VDT viršininko pavaduotoju.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, aprūpinimo kuru tvarka pasikeitė. Ekonominės blokados metu buvo nutrauktas centralizuotas mazuto tiekimas iš Rusijos – teko patiems rūpintis tiekimu visai energetikos sistemai. 1994 m. V P. Valeika buvo paskirtas AB „Lietuvos energija“ Kuro tiekimo skyriaus viršininku. Jis organizavo viešuosius kuro pirkimo konkursus, spręsdavo muitinių procedūrų klausimus. Po antrosios AB „Lietuvos energija“ restruktūrizacijos įmonė nebepirko kuro.Tada V.P. Valeika buvo paskirtas Aprūpinimo departamento Pirkimų skyriaus viršininku. Organizavo viešuosius pirkimus, supaprastintus pirkimus prekėms, paslaugoms ir darbams pagal Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos perdavimo tinklų skyrių ir centrinės būstinės padalinių pateiktas pirkimo užduotis.
Per ilgą darbinę veiklą V. P. Valeikadaug kartų apdovanotas garbės bei padėkos raštais, piniginėmis premijomis. 2008 m. jis gavo LR Seimo pirmininko padėka už išskirtinį pareigingumą ir ilgametį darbą energetikos sistemoje bei svarbių investicinių projektų vykdymo užtikrinimą, organizuojant pirkimus.
2009 m. V. P. Valeika išėjo į pensiją. Mėgsta darbą sode, domisi sportu. Jis yra aktyvus Lietuvos energetikų senjorų klubo narys, leidinio „Lietuvos energetika“ VII t. (2019) redkolegijos narys, VI t. (2017), VIII t. (2020), IX t. (2022) redkolegijos narys ir bendraautorius.
Su žmona Irena Valeikiene (1938-2020), inžiniere-statybininke (KPI Vilniaus filialas), užaugino dukrą Gražvydę (1969) – ikimokyklinės edukologijos magistrė, (Lietuvos edukologijos universitetas) ir sūnų Arvydą (1983) – viešbučių ir turizmo administravimas (Vilniaus teisės ir verslo kolegija, Birmingemo universiteto koledžas).
V. P. Valeika mirė 2024-07-17, bus palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.
Parengė Laimė Valotkienė
Foto:
