Vladimiras Šibanovas

Vladimiras Šibanovas gimė 1891 m. spalio 21 d. Vilniuje. 1906 m. baigė Vilniaus 1-ąją gimnaziją aukso medaliu. Nuo 1915 iki 1918 m. dirbo inžinieriumi-mechaniku laivų statybos fabrike Taline. Iki 1918 m. tarnavo Baltijos laivyne jūrų inžinieriumi. 1919 m. dirbo dėstytoju Mogiliovo technikume. Grįžo į Lietuvą, kur dirbo Kauno geležinkelio ruožo viršininko padėjėju. 1921 m. grįžo į Maskvą su komisija Taikos sutarčiai apie garvežių ir vagonų priėmimą vykdyti. Čia pradėjo dirbti Susisiekimo komisariate. Iš čia buvo perkeltas į Charkovo trestą ,,Chimugol“ inžinieriumi termotechniku, vėliau Donbaso tresto ,,Chimugol“ fabrikų grupės Energetinio baro vedėju. 1929 m. vadovavo tresto ,,Šiluma ir jėga“ kondensacinių įrengimų ir aušintuvų grupei. 1930 m. pradžioje buvo pakviestas dirbti į Ukrainos Charkovo mokslinio tyrimo pramonės energetikos institutą, o nuo 1931 m. spalio 18 d. – moksliniu vadovu, vadovauti aspirantams. Tuo pat metu dirbo docentu-konsultantu Energetikos katedroje, kur skaitė techninės termodinamikos kursą ir vadovavo mokymo proceso ,,Techninė termodinamika“ programai. Čia jam buvo suteiktas docento vardas. Dirbo iki 1935 m. Kaip vienintelis Ukrainoje džiovyklų projektavimo ir skaičiavimo specialistas dirbo Mokslo techninės tarybos ekspertu energetikos klausimais, o Tekstilės institute - docentu ir vadovavo temai ,,Medvilnės džiovyklų tyrinėjimas ir rekonstrukcija“. 1937 m. gruodžio 20 d. asmeniškai prašant leidžiama išvykti iš SSRS.

Nuo 1938 m. kovo 1 d. iki 1939 m. spalio 1 d. dirbo Kooperacijos sąjungoje ,,Spaudos fondas“ prancūzų ir anglų kalbos korespondento pareigose. 1939 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje pradėjo dėstyti džiovyklų kursą. 1940 m. spalio 10 d. VDU Technologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vladas Jakovickis ir inž. Vladas Šibanovas pasirašė sutartį, pagal kurią V. Šibanovui 1940-1941 mokslo metais pavedama neetatinio lektoriaus teisėm Šiluminių variklių katedroje dėstyti privalomą ,,Garo katilų“ kursą, skiriant dvi valandas ir kursą ,,Laivų statyba ir eksploatacija“ skiriant dvi valandas paskaitoms ir vieną – pratyboms per savaitę. Be to, vadovauti garo katilų kursiniam projektui, Šią sutartį 1940 m. lapkričio 2 d. Švietimo liaudies komisaras A. Venclova įsakymu Nr.1 patvirtino, kad 1941 m. vasario 12 d. raštu siūloma jam suteikti mokslų kandidato laipsnį ir pakelti docento pareigoms. 1941 m. rugpjūčio 1 d. Švietimo ministro A. Ambrazevičiaus įsakymu Nr. 103 V. Šibanovas buvo iš universiteto atleistas, tačiau 1941 m. rugsėjo 24 d. V. Šibanovas raštu kreipėsi į Generalinį švietimo tarėją P. Germantą prieštaraudamas šiam atleidimui, nes norėjo likti universitete.

Vokiečių okupacijos metais nedirbo. 1945 m. birželio 27 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorato balsavimo protokolu jam patvirtintas mokslo kandidato laipsnis, o liepos 27 d. pasiūlyta užimti Šiluminių variklių katedros profesoriaus vietą, ryšium su tuo 1945 m. rugpjūčio 1 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. A. Purėnas, kreipėsi į LTSR Švietimo liaudies komisarą R. Žiugždą, kurio nutarimu nuo 1945 m. liepos 27 d. jis skiriamas Šiluminės energetikos katedros profesoriumi be mokslų daktaro laipsnio ir katedros vedėju.

1948 m. birželio 30 d. Kauno Valstybinio universiteto protokolu Nr. 35/55 Šiluminių variklių katedros vedėjui V. Šibanovui siūloma suteikti mokslinį docento vardą. 1948 m. rugsėjo 1 d. įsakymu 1073-K V. Šibanovas iš Šiluminių variklių katedros vedėjo pareigų atleidžiamas, kaip neturinti profesoriaus vardo ir skiriamas tos pačios katedros vyr. dėstytoju. 1948 m. lapkričio 27 d. SSRS Vyriausios atestacinės komisijos (VAK) įsakymu jam patvirtinamas docento vardas. 1951 m. vasario 12 d. SSRS Aukštojo mokslo ministerijos Vyriausiosios politechninių aukštųjų mokyklų valdybos įsakymu doc. V. Šibanovas skiriamas KPI Teorinės mechanikos katedros vedėju.

1952 m. Maskvos energetikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1937 m. išleido knygą ,,Džiovinimo procesų statika ir dinamika“, buvo daugelio mokslinių straipsnių autorius. Turėjo fenomenalią atmintį, mintinai žinojo ,,Teorinės mechanikos kurso“ vadovėlį, kurio autorius Voronkovas. Kadangi ir man teko klausyti doc. V. Šibanovo šilumos perdavimo skaitomą kursą, bei atlikti katilinių kursinį projektą, įdomu tai, kad visiems mūsų grupės studentams projektui atlikti buvo siūlomas tas pats kuras – Lisičiansko anglis, kurios ištekliai jau buvo pasibaigę, todėl oro ir degimo produktų kiekiai jį deginant buvo vienodi, o skyrėsi tik deginamo kuro kiekiai, katilo šilumos galia ir būtinas pagaminti garo kiekis. Kadangi skaičiavimą atlikdavome logaritmine liniuote, kai kurie duomenys buvo 2-3 skaičiai po kablelio. Dėstytojas juos nubraukdavo ir sakydavo ,,Pridėk 10% ir skaičiuok toliau, tai techninis skaičiavimas“. 1962 m. vasario 15 d. doc. V. Šibanovas iš KPI docento pareigų atleidžiamas ryšium su išėjimu į pensiją.

Mirė 1963 m.

Paruošė doc. dr. A. Gluosnis