Vytautas Krukonis

Vytautas Krukonis gimė 1929 m. sausio 22 d. Kaune. Tėvas – Kauno VD universiteto Medicinos fakulteto preparatorius. 1935 m. įstojo į Kauno 20-ąją pradinę mokyklą, kurioje baigė 4-is skyrius, o 1939 m. eksternu pasiruošė ir išlaikė egzaminus už 6-ių mokyklos klasių kursą. Tų pat metų rudenį priimamas į Kauno 6-ąją berniukų gimnaziją. Mokėsi vienerius metus, bet dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų išvažiavo į Alytaus apskrities Alovės valsčių pas motiną. Žiemą pradėjo lankyti Alytaus valstybinę gimnaziją, kurią baigė 1948. Grįžo į Kauną ir įstojo į Mokytojų rengimo kursus, tačiau jų nebaigė ir įstojo į Kauno Valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą. Dėl sunkių pragyvenimo sąlygų 1949 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino šio fakulteto Šiluminių variklių katedroje vyresniuoju preparatoriumi, o nuo tų pat metų rugsėjo 1 d. – Mašinžinystės katedros laborantu. Nuo 1949 m. spalio 15 d. keliamas į Šiluminių variklių katedrą vyr. laborantu. 1951 m. sausio 1 d. atleidžiamas, diplominiam darbui parengti, kurio tema: ,,Kauno miesto centrinės pirties šiluminis ūkis“ (vadovas doc. N. Milenskis). Ir 1951 m. rugsėjo 29 d. jį apgynęs, įgijo inžinieriaus-mechaniko pramonės šiluminės energetiko specialybės diplomą. Tais pat metais išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Maskvos Molotovo vardo energetikos instituto aspirantūrą. 1953 m. vedė Maskvos geodezijos instituto studentę Galiną Čistovaitę. 1955 m. gimė duktė Ingrida. 1956 m. birželio 1 d. apgynė technikos mokslų kandidato kandidaciją tema ,,Turbinų AP-50 ir VK-100 reguliavimo sistemų rekonstrukcija ir kai kurie hidraulinių ryšių klausimai“. Jau liepos 30 d. Vyriausioji atestacinė komisija patvirtino jam technikos mokslų kandidato vardą. 1956 m. rugsėjo 1 d. skiriamas asistentu į KPI Šiluminių variklių katedrą. 1957 m. vasario 1 d. skiriamas šios katedros vyr. dėstytoju, o 1957 m. lapkričio 1 d. - konkurso tvarka išrenkamas eiti docento pareigas minėtoje katedroje. 1961 m. balandžio 27 d. KPI rektoriaus skirta padėka. Nuo 1962 m. liepos 20 d. skiriamas KPI Mechanikos fakulteto prodekanu. Už aktyvų dalyvavimą ,,Kelių transporto įvykių užkardų tarnybos visuomeniniu autoinspektoriui” V. Krukoniui Kauno m. Vykdomojo Komiteto Milicijos valdyba apdovanojo garbės raštu, o 1962 m. balandžio 28 d. – KPI rektoriaus padėka. 1963 m. gruodžio 16 d. pradėjo eiti KPI Metalų technologijos katedros vedėjo pareigas. 1964 m. sausio 1 d. atleidžiamas iš Mechanikos fakulteto prodekano pareigų. 1964 m. liepos 1 d. išrenkamas KPI Mašinų gamybos fakulteto Metalų technologijos katedros vedėju. Nuo 1968 m. gegužės iki birželio mėnesio buvo komandiruotas į Čekoslovakiją tartis dėl galimybės KPI studentams atlikti gamybinę praktiką mainų principu. 1969 m. gegužės 1 d. jo nuotrauka talpinama instituto Garbės lentoje. Nuo 1971 m. balandžio 1 iki birželio 1 d. stažuotė LTSR MA Fizikinių – techninių energetikos problemų institute – neatsitraukiant nuo tiesioginio pedagoginio darbo. 1973 m. sausio 17 d. jam patvirtintas docento vardas. 1974 m. liepos 1 d. keliamas į KPI Šiluminės energetikos katedrą docento pareigoms. Apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu, medaliu ,,Už šaunų darbą“ 100-ųjų Lenino gimimo metinių proga. 1974 m. rugsėjo mėn. kaip turistas lankėsi Bulgarijoje ir Rumunijoje. Išvykus KPI Šiluminės energetikos katedros vedėjui P. Švenčianui į mokslinę komandiruotę nuo 1975 m. kovo 1 d. laikinai ėjo katedros vedėjopareigas.1975 m. gruodžio 15 d. apdovanojamas LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Garbės raštu. Nuo 1977 m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. stažuotė Kauno termofikacinėje elektrinėje. 50-mečio proga 1979 m. sausio 18 d. apdovanojamas LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Garbės raštu. 1978-1979 m. 10 mėnesių mokėsi prancūzų kalbos Leningrado universitete. 1979 m. gegužės 16 d. siunčiamas į Prancūziją 45 dienoms tobulinti prancūzų kalbos įgūdžius paliekant 60% pareigybinio atlyginimo. Grįžo 1979 m. rugpjūčio 27 d. ir 1979 m. rugsėjo 1 d. vėl pradėjo darbą. KPI Šiluminės energetikos katedros docento pareigose. 1980 m. rugpjūčio 30 d. su šeima išvyko į Tuniso respubliką Gebėso Aukštąją inžinierių mokyklą paliekant 100% atlyginimą. Skaitė chemijos pramonės mašinų ir įrengimų, termodinaminių procesų, termodinamikos kursus, vedė bendrosios chemijos laboratorinius darbus, vadovavo diplominiams darbams. Parengė garo katilų, pompos–turbinos mokymo priemones, albumus ,,Vidaus degimo varikliai”, ,,Krosnys”, ,,Garo turbinos”. 1981 m. liepos 10 d. grįžo iš Tuniso atostogoms. Rudenį vėl išvyko į Tunisą, kur greta paskaitų Gebeso Aukštojoje inžinierių mokykloje dalyvavo įrengiant ir paleidžiant chemijos pramonės procesų ir aparatų laboratorinius įrenginius, juos aptarnavo. Buvo transporto komisijos vietos komiteto grupės nariu. Apdovanotas TSRS Tuniso respublikoje ambasados aparato ekonominio patarėjo Garbės raštu. Iš Tuniso grįžo 1982 m. liepos 10 d. atostogoms. Rudenį vėl išvyko ir grįžo 1983 m. liepos 10 d. Nuo 1985 m. sausio 7 iki kovo 10 d. kėlė kvalifikaciją Maskvos energetikos institute. 1985 m. liepos 1 d. perrinktas docento pareigoms KPI Šiluminės energetikos katedroje. 1985 m. gruodžio 27 d. KPI rektoriaus įsakymu apdovanotas KPI proginiais suvenyrais. Nuo 1988 m. sausio 15 iki kovo 15 d. stažavosi Kauno termofikacinėje elektrinėje, o nuo 1991 m. rugsėjo 15 iki lapkričio 15 d. LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų institute. Dirbdamas šiluminės energetikos katedroje skaitė šiluminių variklių, šiluminių elektros stočių, šiluminės technikos disciplinas, vadovavo kursiniams darbams ir diplominiams projektams, buvo vadovėlio ,,Bendroji šiluminė technika“ išleisto 1974 m. bendraautorius. Parengė šio vadovėlio ,,Vidaus degimo varikliai“ poskyrį. Moksliniuose techniniuose užsienio, visasąjunginiuose ir respublikiniuose leidiniuose paskelbęs 80 mokslinių straipsnių. Buvo vadovėlio ,,Šiluminė technika“ išleisto 1993 m. bendraautorius. 1993 m. birželio 30 d. atleistas ryšium su išėjimu į pensiją. Mirė 2009 m. sausio 24 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis

Varijantas VIII tomui

Vytautas KRUKONIS gimė 1929 m. sausio 22 d. Kaune. 1935 m. įstojo į Kauno 20-ąją pradinę mokyklą, kurioje baigė 4-is skyrius, 1939 m. priimamas į Kauno 6-ąją berniukų gimnaziją, po metų pradėjo lankyti Alytaus valstybinę gimnaziją, kurią baigė 1948 m. Grįžo į Kauną ir įstojo į Kauno Valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą. 1949 m rugsėjo 1 d. įsidarbino laborantu. vėliau-vyr. laborantu. 1951 m. rugsėjo 29 d. įgijo inžinieriaus-mechaniko pramonės šiluminės energetikos specialybės diplomą.

Tais pat metais buvo priimtas į Maskvos Molotovo vardo energetikos instituto aspirantūrą. 1956 m. birželio 1 d. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1956 m. rugsėjo 1 d. skiriamas asistentu į KPI Šiluminių variklių katedrą, vėliau -vyr. dėstytoju, o 1957 m. lapkričio 1 d. -docentu . 1962 m. skiriamas KPI Mechanikos fakulteto prodekanu (dirbo iki 1964-01-01). 1963 m. gruodžio 16 d. pradėjo eiti KPI Metalų technologijos katedros vedėjo pareigas. 1974 m. liepos 1 d. keliamas į KPI Šiluminės energetikos katedrą docento pareigoms.

1980 m. su šeima išvyko į Tuniso respubliką Gebėso Aukštąją inžinierių mokyklą. Skaitė chemijos pramonės mašinų ir įrengimų, termodinaminių procesų, termodinamikos kursus, vedė bendrosios chemijos laboratorinius darbus, vadovavo diplominiams darbams. Parengė mokymo priemonių, albumus ,,Vidaus degimo varikliai”, ,,Krosnys”, ,,Garo turbinos". Iš Tuniso grįžo 1983 m. Dirbdamas šiluminės energetikos katedroje docentu, skaitė šiluminių variklių, šiluminių elektrinių, šiluminės technikos disciplinas, vadovavo kursiniams darbams ir diplominiams projektams, buvo vadovėlio ,,Bendroji šiluminė technika“ (1974) bendraautorius, parengė,,Vidaus degimo varikliai“ poskyrį. Įvairiuose leidiniuose paskelbė 80 mokslinių straipsnių. Buvo vadovėlio ,,Šiluminė technika“ (1993) bendraautorius.

Ne kartą apdovanotas KPI rektoriaus, ministerijos Padėkos raštais, AT prezidiumo Garbės raštu, medaliu Už šaunų darbą. Su žmona Galina užaugino dukrą Ingridą (1955). 1993 m. birželio 30 d. išėjimo į pensiją. Mirė 2009 m. sausio 24 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis, Vytautas Miškinis