Vytautas Martinaitis

Vytautas MARTINAITIS gimė 1949 m. balandžio 1 d. Senažiškėje (Višakio Rūdos valsčius, Marijampolės apskritis) miškininko Prano Martinaičio ir namų šeimininkės Zitos Martinaitienės šeimoje, kurioje augo ir 5 metais jaunesnis brolis Gintautas.

V.Martinaitis pradžioje mokėsi Marijampolės Jono Jablonskio, vėliau Kazlų Rūdos vidurinėse mokyklose, kurią baigė 1967 m.ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI). 1972 m. V.Martinaičiui buvo suteikta šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1972 m. iki 1986 m. dirbo KPI Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Pastato gyvavimo ciklo termodinaminės analizės modelis“. 1986–1989 m. dirbo Alžyre, docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993-1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002-2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju. 2002 metais VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą, o 2018 m. profesoriaus emerito vardą. Daug dėmesio skyrė specialistų rengimo, studijų tobulinimo, tarptautiškumo klausimams. Jo iniciatyva prasidėjo energetinio planavimo magistrantūros studijos Lietuvoje, įkurta Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija. Moksliniai interesai - pastatų aprūpinimo šiluma ir patalpų mikroklimato sistemų analizė (techninė, ekonominė, termodinaminė, ekserginė, gyvavimo ciklo) tvarios energetinės raidos požiūriu. Vadovavo nacionaliniams ar tarptautiniams projektams, 13-ai apgintų daktaro disertacijų energetikos, statybos, mechanikos kryptyse. Publikavo dvi monografijas lietuvių kalba(2001, 2003) ir vieną užsienyje anglų kalba (2022), tris vadovėlius, 5 mokomąsias knygas, per 200 mokslo straipsnių, yra 4 išradimų ir 4 patentų bendraautorius.

V. Martinaitis atstovavo VGTU dirbdamas mokslo ir profesinius ekspertinius darbus. 2007 - 2018 m buvo Lietuvos ekspertas ES mokslinių tyrimų programos komitete „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“, Nacionalinės mokslo programos “Ateities energetika” (2007-2016) vertinimo grupės pirmininkas. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos (2006-2010 m.) rengimo grupės vadovas. Buvo vienas iš pagrindinių Pasaulio banko Energijos taupymo būste eksperimentinio (1997-2000 m.) projekto Lietuvoje konsultantų.

Jo nuosekli ir kantri mokslinė argumentacija pasitarnavo visuomenės ir politikų požiūrio formavimui į energijos vartojimo efektyvumo pastatuose didinimą, į centralizuotą šilumos tiekimą (CŠT) kaip pažangią apsirūpinimo energija technologiją. Ypač tai buvo aktualu apie 2000-uosius, tarp įtakingų neišmanėlių eskaluojant CŠT ir pastatų sistemų išardymo idėjas. Tie argumentai atsispindėjo Lietuvos energetikos teisėkūroje - LR Energetikos (1992-1995), Šilumos ūkio (2000-2003) įstatymuose, kurių rengimo grupių nariu jis buvo. Kartu su bendraautoriais parengė „Šilumos vartotojo vadovą“(2011). V. Martinaičio vadovėliai studentams (su bendraautoriais) nuosekliai laikosi šios krypties: „Energijos vartojimo pastatuose auditas“ (2012), „Šilumos gamyba deginant kurą“ (2014), „Termodinaminė analizė – pastatų techninėms sistemoms“ (2023). Už nuopelnus rengiant aukštos kvalifikacijos energetikos specialistus ir reikšmingus darbus energetikos srityje 2009 m.V.Martinaitis apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Žmona Bižytė Aldutė, studijų bendragrupė, projektuotoja, energijos konsultacinės įmonės „Eksergija“ direktorė, vyro mokslinių ambicijų rėmėja. Šeima užaugino Sonatą (1969 g.) ir Marių (1976 g.), o šie savo ruožtu Elvį (1992 g.) ir Gretą (2004 g.). Nuo vaikystės neprarastas pomėgis groti akordeonu ir domėtis istorija.

Parengė Vytautas Stasiūnas